Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Haroldo Hoppen ir AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos peticiją prieš Lietuvą (Nr. 976/20), kurioje pareiškėjai skundžiasi dėl teisingo teismo garantijų neužtikrinimo, tinkamai neįvertinus pirmojo pareiškėjo, kuris buvo profesinės sąjungos tarybos nariu, atleidimo aplinkybių, taip pat skundžiamasi dėl asociacijų laisvės apribojimo diskriminaciniais pagrindais.
Pareiškėjai teigia, kad H. Hoppen atleidimo iš darbo procedūroje darbdavys, siekdamas pareiškėją atleisti darbdavio valia, privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą, atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., o ne vadovautis Darbo kodekso 168 str. 3 d., įpareigojančiu sutikimą gauti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, be to, pareiškėjai tvirtina, kad H. Hoppen atleidimas yra neteisėtas, kadangi vadovaujantis Darbo kodekso 59 str. 1 d., darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su valstybinės įmonės darbuotojais, šiuo požiūriu pažymėdami, kad 96 proc. AB „Amber Grid“ akcijų priklauso valstybei.
Pareiškėjai tvirtina, kad H. Hoppen iš darbo buvo atleistas dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Remdamiesi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą numatančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., pareiškėjai skundžiasi, kad Valstybinė darbo inspekcija ir pareiškėjų skundus dėl sutikimo atleisti H. Hoppen nagrinėję administraciniai teismai neužtikrino teisingo proceso, kadangi nevertino H. Hoppen atleidimo iš darbo pagrįstumo, tinkamai nenagrinėjo darbdavio prašyme nurodytų aplinkybių tikrumo, remdamiesi vien tik subjektyvia darbdavio nuomone. Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad įrodinėjimo našta, jog pirmasis pareiškėjas buvo atleistas dėl jo narystės ir veiklos įmonės darbuotojų profesinėje sąjungoje, buvo nepagrįstai perkelta H. Hoppen. Šiuo požiūriu pareiškėjai taip pat skundėsi, kad teismai nesuteikė galimybės pirmajam pareiškėjui posėdžio metu tinkamai pateikti savo pozicijos ir neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus ir įrodymus.
Peticijoje taip pat skundžiamasi dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriėmė pareiškėjų individualaus skundo, kuriuo jie kėlė klausimus dėl profesinės sąjungos galimybių apginti savo interesus.
Daugiau: https://www.lpsk.lt/2021/04/07/eztt-perdave-byla-del-profesines-sajungos-nario-atleidimo-is-darbo/