LMPF | Socialines problemas spręsime dialogo būdu
17250
portfolio_page-template-default,single,single-portfolio_page,postid-17250,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Socialines problemas spręsime dialogo būdu

About This Project

Jau praėjo daugiau nei mėnuo, kai Trakų rajone rugsėjo 27–28 d. surengtame 9-tame Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos suvažiavime nauja LMPF vadove išrinkta AB „Grigeo“ darbuotoja, bendrovės profesinės sąjungos komiteto pirmininkė Diana Raitelaitienė. Žurnalo „Mūsų girios“ parengė interviu su naująja LMPF vadove apie jos užsibrėžtus tikslus ir siekius.

Gerbiama pirmininke, medienos perdirbimo, popieriaus gamybos įmones vienijančios AB „Grigeo“ profsąjunginėje veikloje sukaupėte beveik 30 metų patirtį. Kas pastūmėjo jauną VU diplomantę įsidarbinti tuometinėje AB „Grigiškės“, imtis po nepriklausomybės atkūrimo permainingu profsąjungoms metu aktyvios profsąjunginės veiklos? Iš ko mokėtės patirties, sėmėtės kantrybės, atkaklumo ir optimizmo?

Vilniaus valstybiniame universitete įgijusi inžinierės specialybę, įsidarbinau tuometinėje AB „Grigiškės“ medienos plaušo plokščių gamybos srityje. Tuo metu šios bendrovės produkcijos gamyba buvo perspektyvi ir rentabili, dirbau pamainos inžiniere technologijos ir automatikos padalinyje. Papildomai tobulindama profesines žinias Kauno technologijos universitete įgijau metrologo bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikaciją.

Savo profsąjunginę karjerą pradėjau nuo eilinio profsąjungos nario. Po kelių metų buvau išrinkta profsąjungos pirmininke AB „Grigiškės“. Tuo metu nebuvo lengva imtis aktyvios profsąjunginės veiklos. Labai didelį  palaikymą ir praktines pamokas gavau iš tuometinio LMPF pirmininko Algirdo Raukos. Taip augau šioje srityje, buvau išrinkta į LMPF valdybą ir tarybą. LMPF veikla man tapo nesvetima, lig šiol nuolat dalyvavau Federacijos veikloje.

Kokių įmonių darbuotojus dabar atstovauja LMPF?

Šiuo metu LMPF atstovauja AB „Grigeo“, AB „Šilutės baldai“ bei VĮ Valstybinių miškų urėdijos 26 regioniniuose padaliniuose bei Miškotvarkos padalinyje dirbančius darbuotojus. Visose įmonėse yra pasirašytos kolektyvinės sutartys. Nors miškų urėdijų reformos metu buvo atleista nemažai darbuotojų bei iš Federacijos sudėties pasitraukė Lietuvos baldų ir medienos apdirbimo profesinė sąjunga, dabar LMPF jungia apie 1,7 tūkst. narių.

Jūsų požiūriu, kokios socialinės problemos yra spręstinos dabartinėje Valstybinių miškų urėdijoje? Kaip numatote tęsti socialinį dialogą su VMU, pasikeitus abiejų institucijų (LMPF ir VMU) vadovams?

Pagrindinės socialinės ir valdymo problemos VMU yra išdėstytos LMPF suvažiavime priimtoje rezoliucijoje. Tai ir ženkliai sumažinus darbuotojų skaičių išaugę darbo krūviai regioniniuose padaliniuose ir jų girininkijose; nemažėjant, o dar plečiantis popierizmui ir biurokratijai, vis dar neišsprendžiamas kompiuterinių programų ir miškotvarkos medžiagos apjungimas; administracijos nenoras mokėti atlyginimo priedus už papildomus darbus ar nesančio darbuotojo pavadavimą. Nebaigta įgyvendinti VMU darbo užmokesčio sistema, nenustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies skyrimo kriterijai. Dalis darbuotojų vis dar gauna mažesnį, negu nustatytas, bazinį atlyginimą. Kyla problemų dėl įmonės kolektyvinėje sutartyje suderėtų papildomų 5 dienų atostogų skyrimo, darbuotojų mokymosi atostogų, dėl premijų įtraukimo, skaičiuojant atlyginimų vidurkius. Darbuotojus psichologiškai veikia ir demotyvuoja daugybė parengtų vidaus teisės dokumentų, skirtų darbuotojų stebėsenai ir kontrolei.

Suprantama, kad visos problemos turi būti išsprendžiamos tik dialogo būdu. Tikimės, kad pasikeitus VMU vadovui, pasikeis ir požiūris į minėtus dalykus.

Kaip profsąjungos galėtų prisidėti prie miškų ūkio reformos metu nepelnytai sumenkinto bendro miškininkų įvaizdžio visuomenėje atkūrimo?

Šimtmečiais miškininko profesija Lietuvoje buvo viena iš garbingiausių profesijų. Todėl turime visi kartu siekti atstatyti miškininkų autoritetą atsakingu požiūriu į darbą, kitais gerais pavyzdžiais, būdami vieningi, išlaikydami tvirtą stuburą, atvirai bendraudami su visuomene, propaguodami naujas idėjas.

Pakomentuokite galimus LMPF plėtros rezervus. Kaip įsivaizduojate buvusių miškų urėdijų profesinių sąjungų apsijungimą į stambesnes VMU regioninių padalinių pagrindu? Kodėl, Jūsų nuomone, į profesines sąjungas nesiburia miškų darbų rangos, smulkesnių medienos perdirbimo įmonių (lentpjūvių), užsienio kapitalo medienos perdirbimo įmonių, valstybinių miškų įstaigų darbuotojai?

LMPF priklausančios miškininkų profesinės sąjungos veikia visuose VMU regioniniuose padaliniuose, kai kuriuose – ir po dvi ar tris. Mūsų artimiausias, nors dėl kai kurių objektyvių ar subjektyvių priežasčių ne toks ir paprastas, tikslas yra jas suvienyti, kad VMU regioniniame padalinyje veiktų viena gausi ir stipri profesinė sąjunga. Šis procesas jau įvyko Varėnos, Kuršėnų, Rokiškio, Ignalinos, Prienų regioniniuose padaliniuose. Tam ruošiamasi ir kituose VMU regioniniuose padaliniuose. Artimiausiu metu sieksime, kad juridiniu vienetu iš LMPF filialo taptų profesinė sąjunga Šakių regioniniame padalinyje.

Pagrindinė priežastis, mano nuomone, kodėl nėra profesinių sąjungų miško darbų rangos įmonėse yra ta, kad jos nedidelės, darbuotojai išsisklaidę, neatsiranda kas juos imtųsi suvienyti. Kiek žinau, kol kas nesėkmingai buvo bandyta kurti profesinę sąjungą, apjungiant Miško darbų rangovų asociacijai priklausančių įmonių darbuotojus. Tikimės, kad tai vieną kartą pavyks. Kai kurie valstybinių miško įstaigų darbuotojai priklauso Lietuvos aplinkosaugos darbuotojų profesinei sąjungai, o Valstybinėje miškų tarnyboje įkūrta Darbo taryba. Manau, kad čia dar yra rezervų profsąjungų narystės plėtrai.

Medienos perdirbimo įmonėse veikia Lietuvos baldų ir medienos apdirbimo profesinė sąjunga. Beje, LMPF suvažiavimas papildė įstatus, žymiai praplėsdamas pramonės ir kitų veiklų sritis, kurių darbuotojų profesinės sąjungos gali priklausyti mūsų Federacijai.

 Ar pateisino lūkesčius nuo 2015 m. vykdomas skandinavų BAO projektas? Kiek jis dar tęsis Lietuvoje?

Tikrai pasiteisino ir tą rodo didėjanti LMPF narystė. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas ir šiaurės šalių patirties ir profsąjunginės kultūros perėmimas tęsis dar ne vienerius metus.

Tikimasi, kad šio projekto koordinatoriumi LMPF pradėjus dirbti Algiui Vaitkevičiui, buvusiam Vilniaus miškų urėdijos vyr. miškininkui ir profsąjungos komiteto pirmininkui, pavyks sutelkti reformos metu kai kuriuose VMU regioniniuose padaliniuose išsivaikščiojusius buvusius profsąjungiečius bei įtraukti į šią veiklą naujus įmonės darbuotojus.

Kokie LMPF ryšiai su kitų šakų profesinėmis sąjungomis? Lietuvoje nemažai profesinių sąjungų yra išsiskaidusios į smulkias federacijas, junginius. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo sistemoje yra kelios profesinės sąjungos, kurios tarpusavyje net konkuruoja dėl įtakos tarp mokytojų, mokslo darbuotojų. Kokia, Jūsų manymu, tokio susiskaldymo priežastis?

Iš tiesų, kaip pastebėjote, reikia siekti, kad profsąjungos junginiai Lietuvoje stambėtų, tokiu būdu galėsime sukoncentruoti ir sustiprinti savo jėgas, kaip tą sėkmingai daro šiaurės šalys. Deja, tokiems žingsniams reikia dar subręsti ir žingsnis po žingsnio eiti užsibrėžto tikslo link.

 

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Vaclovas  TREPĖNAITIS, žurnalas „Mūsų girios“