LPSK tarybos posėdyje – metų apžvalga bei lūkesčiai naujai valdžiai

Lapkričio 27 d. nuotoliniu būdu įvyko eilinis LPSK tarybos posėdis, kurio pradžioje ekonomistas Vaidas Navickas informavo apie ekonomikos aktualijas bei perspektyvas, apibendrino neseniai įvykusį susitikimą su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais.

Anot ekonomisto, kadangi ES mastu atlaisvintos fiskalinės drausmės taisyklės ir pinigų leidžiama skolintis tiek, kiek norima, apie mokesčius kalbėti dabar mažiau aktualu, nes biudžeto balansuoti nereikia. Tačiau prezidentūra toliau laikosi pozicijos dėl mokesčių teisingumo – siūlo suvienodinti mokesčių tarifus visoms pajamoms virš 35 tūkst. eurų. Tai – būtų gera pradžia, – mano V. Navickas.

Prezidentūra taip pat pastebi, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga gana sparčiai (Lietuva pagal BVP vienam gyventojui rodiklį sudaro 80 proc. EBPO vidurkio), tačiau atlyginimai taip sparčiai neauga. Todėl ketinama siūlyti galimybę susimažinti mokėtiną pelno mokestį įmonėms, kuriose atlyginimai darbuotojams didėja virš atitinkamo augimo ribos. Ekonomistas verčiau skeptiškai vertino šį prezidentūros pasiūlymą, jo nuomone, reiktų stiprinti darbuotojų derybines galias, padėti profsąjungoms išsireikalauti didesnių atlyginimų, o ne kelti juos biudžeto sąskaita.

Artimiausia ateitis – kol kas nelabai aiški

Kitų metų biudžeto projektas – dar labai  neaiškus, po pirmojo svarstymo Seime jis grąžintas vyriausybei, ir jį koreguos jau naujasis ministrų kabinėtas. V. Navicko manymu, centro dešinės valdžia greičiausiai akcentuos reguliavimo mažinimą verslui bei jo visokeriopą skatinimą.  Jam keista atrodo retorika, kad trūksta pinigų, nors jų šiuo metų yra pakankamai iš skolinamų lėšų, ir, pvz., laisvai būtų galima kelti medikų, pedagogų atlyginimus.

Valdantieji kadangi nežada naujų mokesčių, mokestinę bazę ketinama išplėsti panaikinant mokestines išlygas ir mažinant „šešėlį“ ekonomikoje. Pasak ekonomisto, kaip bus su „šešėliu“– neaišku, bet panaikinus mokestines lengvatas galima papildomai į biudžetą surinkti apie 1 mlrd. eurų.

V. Navickas sakė atsargiai žiūrintis į taršos mokestį, apie kurį taip pat vis girdisi kalbų. Tai yra dar vienas regresinis mokestis, nes kuo pajamos mažesnės, tuo daugiau tokiems mokesčiams išleidžiama. Regionuose, anot jo, žmones tai gali uždaryti į skurdo spąstus, ypač kai reiks apsispręsti, ar nemesti darbo, kai į jį pasirodys per brangu važiuoti senu automobiliu.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė papasakojo apie susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda. Jos teigimu, jame buvo išreikšta griežta profesinių sąjungų pozicija, kad viešais sektorius nebūtų efektyvinamas atleidžiant darbuotojus, o pagrindinis dėmesys būtų skiriamas skaitmenizavimui, technologijoms ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat prezidentūroje pasidalinta nerimu dėl kalbų apie galimą privatizavimą – tiek viešųjų paslaugų, tiek valstybinių įmonių.

Toliau LPSK tarybos nariams I. Ruginienė pristatė šių metų organizacijos ataskaitą. Kaip ir kasmet daug dirbta su teisės aktų projektais, bene svarbiausias – Darbo kodekso 179 str. pakeitimas, kuris nustato nacionalinių profesinių sąjungų organizacijų kriterijus. Taip pat dirbama prie Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų. Yra parengti du projektai, kuriuos pateikė vyriausybė ir prezidentūra. Nustatant viešųjų pirkimų laimėtoją LPSK siūlo vertinti ne tik būsimą atlyginimą, bet ir tai, kokie atlyginimai buvo mokami iki konkurso. LPSK siūlymui pridėti taškų kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms, anot pirmininkės, priešinasi net pati Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau prezidentūra patikino, kad nenusileis. Teisėkūros procesas tęsiasi, savo narius informuosime apie jo eigą.

LPSK vadovė akcentavo, jog vyksta nuolatinis bendravimas su Prezidento patarėjais, jis pats bent kelis kartus per metus susitinka su profesinių sąjungų lyderiais.

I. Ruginienė pabrėžė, jog kategoriškai pasipriešinta darbdavių norui per karantiną sustabdyti tam tikrus Darbo kodekso straipsnius, t.y. mažinti darbuotojų garantijas. Taip pat pavyko apginti Gegužės 1-osios išlaikymą šventinių dienų sąraše.

Be to, apgintas ir Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už trukdymą profesinių sąjungų veiklai. Teisingumo ministerija buvo numačiusi šią nuostatą dekriminalizuoti ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.

LPSK pirmininkė pakomentavo nacionalines derybas dėl kolektyvinės sutarties 2021 metams, sutarties nuostatas. „Atrodo, kad naujoji valdžia laikysis buvusiosios prisiimtų įsipareigojimų, tiesa, neaišku, kaip bus dėl būsimų sutarčių. Tai parodys ateitis“, – kalbėjo ji.

Daugiau: https://www.lpsk.lt/2020/11/30/lpsk-tarybos-posedyje-metu-apzvalga-bei-lukesciai-naujai-valdziai/