26 Spa SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ SEKTORIUJE
Socialinės partnerystės „viršūnė“ – kolektyviniai susitarimai. Pastaruoju metu kilus klausimui, ar Valstybinių miškų urėdijoje, kaip Aplinkos ministerijai pavaldžioje institucijoje, veikiančioms profesinėms sąjungoms, atstovaujamoms LMPF, verta dalyvauti Aplinkos šakos kolektyviame susitarime, yra proga prisiminti visą socialinės partnerystės raidą valstybinių miškų sektoriuje. Atkūrus nepriklausomybę ir perėjus prie rinkos ekonomikos, įvairiai susiklostė miškų ūkio įmonėse buvusių profesinių sąjungų likimai. Iš „gėrybių“ skirstytojų, jos turėjo tapti darbuotojų teisių ir interesų gynėjomis. Kai kuriose miškų urėdijose profesinės sąjungos ir toliau aktyviai veikė, sudarė su įmonių administracijomis kolektyvines sutartis. Keliose įmonėse darbuotojų kolektyvai perdavė jų atstovavimą Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai (LMPF). Kai kur profesinės sąjungos iš vis nustojo egzistavusios ir toks reiškinys, kaip socialinė partnerystė, ten visiškai buvo išnykęs.
Pirmoji kregždė, sugrąžinanti socialinių partnerių bendradarbiavimą viso valstybinių miškų sektoriaus lygmeniu buvo 2004 m. gruodžio 20 d. pasirašytas Bendradarbiavimo susitarimas tarp tuometinės Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (GMU) ir LMPF. Jame atsispindėjo to meto aktualijos. Be bendro siekio didinti darbo efektyvumą, darbuotojų užimtumą, jų ekonominę ir socialinę gerovę, gerinti saugos ir sveikatos sąlygas, šiame susitarime buvo įrašytas įsipareigojimas, kuriuo abi sutarties šalys sutarė skatinti visose miškų urėdijose kurtis profesinėms sąjungoms ir pasirašyti kolektyvines sutartis. Šio Bendradarbiavimo susitarimo nuostatos tikrai paskatino profesinių sąjungų steigimąsi, o kolektyvinės sutartys miškų urėdijose tapo pagrindiniu svertu sprendžiant iškilusias socialines problemas ar ginčus.
Po devynerių metų, 2013 m. spalio 10 d. buvo žengtas dar tolesnis socialinės partnerystės žingsnis – tuometės Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos aktų salėje GMU generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas ir LMPF pirmininkas Algirdas Rauka iškilmingai pasirašė valstybinių miškų sektoriaus Šakos kolektyvinę sutartį. Tuo metu tai buvo vienas pirmųjų šakinių sektorinių susitarimų ūkinėje veikloje, juos turėjo tik keletas iš valstybės biudžeto finansuojamų sektorių. Šios Šakos kolektyvinės sutarties tezėse buvo numatyti veiksniai, turintys įtakos gerinant darbuotojų darbo sąlygas 42 VĮ miškų urėdijose (patogios darbo vietos, profesinis ugdymas, karjeros galimybės, materialinis ir moralinis skatinimas, socialinės garantijos ir kt.) Buvo bandoma sukonkretinti darbo užmokesčio nustatymo miškų urėdijose principus, tame tarpe ir nuostatas dėl apmokėjimo už papildomą darbą. Beje, tarp sutarties tezių buvo siekis saugoti efektyviai dirbančių miškų urėdijų savarankiškumą, materialinę-techninę bazę, darnius darbuotojų kolektyvus, taip pat efektyviau naudoti materialinius resursus ir darbuotojų pastangas. Šakinė kolektyvinė sutartis turėjo tapti pagrindu, ją papildant specifiniais susitarimais, sudaromoms darbdavio lygmens kolektyvinėms sutartims miškų urėdijose.
Būtina priminti, kad miškų urėdijų kolektyvinės sutartys gana neblogai apsaugojo darbuotojų interesus 2018 metais, vykstant valstybinių miškų valdymo pertvarkai, jungiant miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą į vieną įmonę – VMU. Dauguma darbuotojų, nesutikusių pereiti pas naują darbdavį ar netekusių pareigų dėl struktūrinių pertvarkų, nutraukė darbo sutartis žymiai geresnėmis sąlygomis, nei numato Darbo kodeksas. Darbuotojams, kuriems teko pereiti į žemesnes pareigas, darbo užmokestis nebuvo sumažinamas. Profesinės sąjungos išliko, kolektyvinės sutartys galiojo, o VMU, kaip verslo perėmėjas, turėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kolektyvinių sutarčių buvo daug, jose sutarimai buvo gana įvairūs, nuostatos skirtingos. Situacija reikalavo kuo skubiau sudaryti vieningą VMU kolektyvinę sutartį. 2018 m. viduryje buvo pradėtos derybos dėl VMU kolektyvinės sutarties. Nors ji apėmė kaip ir visą valstybinių miškų ūkinį sektorių, bet darbdavys šiame sektoriuje buvo likęs tik vienas – VMU, todėl sutarties lygmuo p a ž e m ė j o iki darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.
Derybos nebuvo paprastos. Tuo metu 37 VMU veikiančioms profesinėms sąjungoms atstovavo jų sudarytos Jungtinės atstovybės įgaliotiniai, o administracija buvo pasitelkusi GLIMSTEDT advokatų biurą. Kolektyvinės sutarties pagrindu buvo priimtas Jungtinės atstovybės pateiktas variantas. Kol pavyko pasiekti susitarimus, kai kurie sutarties punktai buvo kelis kartus perrašomi, ieškant abi šalis tenkinančių formuluočių. Derybos – tai kompromiso ieškojimas tarp abiejų sutarties šalių, todėl suprantama, kad ne visas nuostatas, kurias siūlė Jungtinė atstovybė, derybų metu pavyko įtraukti, net ir tas, kurios buvo buvusių miškų urėdijų kolektyvinėse sutartyse. Pagaliau 2018 m. gruodžio 27 d. VMU direktorius Marius Pulkauninkas ir VMU veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės įgaliota atstovė Inga Ruginienė pasirašė VMU kolektyvinę sutartį. Buvo sutarta, kad ši sutartis, po patvirtinimo darbuotojų atstovų konferencijoje, galios visiems VMU darbuotojams.
Be kitų nuostatų, kolektyvinėje sutartyje buvo patikslintos darbo sutarties keitimo bei nutraukimo sąlygos, apmokėjimas už viršvalandžius, darbuotojų sveikatos ir kritinių ligų atvejų draudimas, mokslo ir studijų atostogos, susitarta dėl tam tikrais atvejais darbuotojams skiriamų papildomų apmokamų atostogų dienų bei išmokos dėl ypatingų asmeninių įvykių, tokių kaip vaiko gimimo, artimo šeimos nario netektis ar jubiliejinių nepertraukiamo darbo VMU sukakčių atveju. Sutartyje buvo numatytos kelios išlygos išimtinai tik profesinių sąjungų nariams. Kolektyvinėje sutartyje buvo aptarti tik pagrindiniai darbo apmokėjimo principai, todėl tolesnėse derybose Jungtinės atstovybės įgaliotiniams teko atstovauti darbuotojų interesus kuriant vieningą VMU darbo užmokesčio sistemą.
Su kai kuriais papildymais ir pakeitimais bei du kartus pratęsta, sėkmingai saugojusi darbuotojų interesus daugybinėse VMU struktūros pertvarkose, ši kolektyvinė sutartis baigė galioti 2025 m. gruodžio 31 d. Ją pakeitė praėjusių metų gruodžio 16 d. VMU generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės ir Jungtinės atstovybės įgaliotos atstovės Dianos Raitelaitienės pasirašyta atnaujinta VMU kolektyvinė sutartis. Naujos kolektyvinės sutarties išskirtinis bruožas – siekis, kad jos suteikiamomis naudomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau VMU darbuotojų. Dalis naujovių atitinka aktualijas – VMU darbuotojų trūkumą, jaunimo pritraukimo problemą, todėl numatytos finansinės paskatos darbuotojams skatinti savo vaikus rinktis miškininko profesiją, paskatinimai įstojusiems ar baigusiems miškininkystės mokslus. Įmonė įsipareigoja visus darbuotojus apdrausti papildomu sveikatos draudimu, suteikti visiems po vieną apmokamą laisvą dieną sveikatinimuisi, skirti lėšas sporto paslaugoms apmokėti ir kt. VMU vis dar esant nuolatinių transformacijų būsenoje, išsaugotos palankesnės, negu numato Darbo kodeksas, darbuotojų atleidimo be jo kaltės sąlygos (ilgesnis įspėjimo laikotarpis, galimybė už šį laikotarpį gauti piniginę kompensaciją, didesnė darbo laiko dalis skirta naujo darbo paieškoms, didesnės išeitinės išmokos). Suprantama, ne visus Jungtinės atstovybės siūlymus pavyko įteisinti, net ir toks biudžetiniam ir privačiam sektoriams jau įprastas dalykas kaip kelioninės į darbą išlaidų kompensavimas dar nusikėlė ateičiai.
2023 m. atsirado proga sugrįžti ir prie a u k š t e s n i o lygio – šakos susitarimo. LMPF kartu su Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija (RPF) buvo pakviestos prisijungti prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) su Aplinkos ministerija (AM) sudaromos Aplinkos apsaugos Šakos kolektyvinės sutarties, kurioje aptariami b e n d r i AM pavaldume esančių institucijų, nežiūrint jų teisinės formos, socialinės partnerystės klausimai. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pasirašiusios sutartį pusės įsipareigojo dėti pastangas, kad būtų gerinamos institucijų finansinės galimybės skatinti darbuotojus už labai gerus darbo rezultatus, sudaryti sąlygas kvalifikacijai kelti, prisidėti prie skaidrumo didinimo, gerinti darbuotojų darbo aplinką bei motyvacinę ir skatinimo sistemą. Ministerija įsipareigojo profesinėms sąjungoms teikti teisės aktų projektus, kurie yra susiję su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis bei garantijomis ir atsižvelgti į profesinių sąjungų pasiūlymus. Profesinių sąjungų atstovams taip pat numatyta galimybė dalyvauti Aplinkos ministerijos darbo grupėse, kurios rengia dokumentus dėl darbuotojų darbo, ekonominių, socialinių garantijų ir t.t. Tiek AM, tiek sutartį pasirašę profesinių sąjungų susivienijimai šiai sutarčiai turėjo naujų pasiūlymų, kurių svarstymas, deja, užsitęsė.
Nežiūrint AM vadovybės dažnos kaitos, šiuo metu artėjama prie Susitarimo dėl sutarties kai kurių nuostatų pakeitimo. Tikimasi, kad jis pagaliau bus pasirašytas.
Juozas Ūsas
LMPF pirmininko pavaduotojas