01 Bal Gairės kolektyvinių derybų stiprinimui
Kolektyvinės derybos yra vienas geriausių būdų gerinti darbo sąlygas. Derybose tarp darbuotojų ir darbdavių sudaromi susitarimai, kurie skatina sąžiningesnį atlyginimą, darbo laiką ir saugią darbo aplinką. Jos leidžia darbuotojams spręsti tokius klausimus kaip profesinė sveikata, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei apsauga nuo diskriminacijos ar priekabiavimo. Skatindamos dialogą, kolektyvinės sutartys užtikrina, kad darbo vietų standartai vystytųsi atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės ir ekonomikos poreikius. Galiausiai, kolektyvinės derybos ne tik gerina darbo sąlygas, bet ir didina produktyvumą, teikdamos naudą tiek darbdaviams, tiek visuomenei. Šios praktikos stiprinimas nacionaliniu, sektoriniu ir ES lygmenimis yra būtinas siekiant kurti teisingesnes visuomenes ir konkurencingesnes ekonomikas.
Direktyva dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio (ES 2022/2041) stipriai remia kolektyvines derybas. 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja visas valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų stiprinama socialinių partnerių gebėjimas dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl darbo užmokesčio nustatymo, skatinamos konstruktyvios, reikšmingos ir informuotos derybos dėl darbo užmokesčio bei apsaugomi darbuotojai ir profesinių sąjungų atstovai.
Valstybės narės privalo sudaryti kolektyvines derybas skatinančias sąlygas ir parengti veiksmų planą jų plėtrai. Direktyva nenustato konkretaus veiksmų plano turinio, palikdama tai valstybių narių nuožiūrai, atsižvelgiant į nacionalines tradicijas ir praktikas bei gerbiant socialinių partnerių autonomiją. Tačiau plane turi būti numatyti minimalūs reikalavimai: aiškus įgyvendinimo grafikas ir konkrečios priemonės, kurios palaipsniui didintų kolektyvinių derybų aprėptį.
Nors direktyva nenustato konkretaus termino veiksmų planui parengti, valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 %, turėtų jį parengti iki 2025 m. pabaigos.
4 straipsnio 2 dalis numato įsipareigojimą, bet ne rezultatų užtikrinimą, todėl direktyvoje nėra sankcijų, jei šios pastangos neduoda laukiamų rezultatų. Vis dėlto valstybės narės privalo reguliariai peržiūrėti veiksmų planus bent kas penkerius metus ir juos atnaujinti, jei jie neveiksmingi. Bet kokiu atveju nacionalinio veiksmų plano sukūrimas siekiant padidinti kolektyvinių derybų aprėptį išlieka būtinybe, o Europos institucijos turėtų užtikrinti, kad šie planai būtų veiksmingi ir ambicingi.
Daugiau: https://www.lpsk.lt/2025/03/27/gaires-kolektyviniu-derybu-stiprinimui/