LMPF | LMPF kreipimasis į LR Seimo narius
19024
post-template-default,single,single-post,postid-19024,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

LMPF kreipimasis į LR Seimo narius

LMPF kreipimasis į LR Seimo narius

K R E I P I M A S I S

 

Gerb. LR Seimo nare/nary,

2017 metais, ruošiantis šalies valstybinių miškų valdymo reformai, vienas iš  tuomečių Aplinkos ministerijos vadovų asmeniškai laišku kreipėsi į kiekvieną valstybinių miškų darbuotoją, kuriame dėstė reformos privalumus ir teigė, kad visi naujos įmonės struktūriniai sprendimai bus priimami tik konsultuojantis su profesinėmis sąjungomis bei tariantis su miškininkų bendruomene.

Deja, nepaisant, kad Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) yra  pelningai dirbanti ir vienus didžiausių dividendų valstybei sumokanti įmonė, esame priversti Jus informuoti, kad su 2018 m. įvykusios valstybinių miškų valdymo reformos rezultatais  nėra taip viskas gerai. Reformos pradžioje buvo teigiama, kad sujungus buvusias miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą į vieną įmonę,  darbo vietos regionuose bus išsaugotos. Tačiau šiuo metu, iš 4 tūkst. sektoriuje dirbusių darbuotojų, liko apie 2,3 tūkst. Kai  iš 42 miškų urėdijų buvo steigiami  26 VMU regioniniai padaliniai (toliau – RP), darbo vietų neteko dalis miškų urėdijų administracijose dirbusių specialistų bei darbininkiškų profesijų darbuotojų.

Ilgą laiką buvo tvirtinama, kad nežiūrint vykdomų struktūrinių reformų, jos nepalies tiesiogiai miškuose dirbančių. Deja, teigiant, kad taip išlyginami darbo krūviai, po 2022 m. įvykdytos girininkijų struktūros pakeitimo, iš buvusių 337 girininkijų liko 192, o tokio  girininkijos vieneto kaip eiguva,  neliko visiškai. Jeigu anksčiau vidutinė girininkija buvo iki 3 tūkst. ha ir joje dirbo 3-4 darbuotojai, po pertvarkos vidutinė girininkija yra daugiau kaip 6 tūkst. ha dydžio, o joje dirba tiek pat – 3-4 darbuotojai. Panaikinus eiguvas, pagal dabartinę struktūrą girininkijų darbuotojai neturi priskirtų saugojimui ir stebėjimui konkrečių miško plotų, o prie dabartinių girininkijų plotų bei darbų apimčių trūksta laiko vykdyti savalaikę miškų sanitarinės būklės stebėseną.  Tai nemaža dalimi prisidėjo prie  nekontroliuojamo miško kenkėjų išplitimo, dėl ko keliose savivaldybėse paskelbta ekstremali situacija. Lietuvoje, kaip teigiama, teks iškirsti 1 mln. m3 sausuolių, valstybei padarant didelius finansinius nuostolius.

Vienintelis VMU struktūrinis padalinys, kuris  intensyviai plečiasi,  yra Centrinė administracija (toliau – CA). Nežinome kiek yra užimtų, tačiau CA šiuo metu patvirtinta 286 etatai, kai buvusioje Generalinėje miškų urėdijoje 42 miškų urėdijų veiklą planavo, koordinavo ir visas statistines ataskaitas suformuodavo tik 39 darbuotojai.  Norime atkreipti dėmesį, kad centralizuojant  funkcijas,  etatai  iš regioninių padalinių perkeliami į CA, regioniniuose padaliniuose darbuotojų nuolat mažėja, tačiau dalis tų funkcijų darbų lieka regioniniuose padaliniuose arba  vienam specialistui priskiriama funkcijas atlikti keliuose padaliniuose. RP specialistai ypatingai apkrauti papildomu darbu tapo centralizavus buhalterinę apskaitą, o pradinį buhalterinių duomenų įvedimą į buhalterines programas palikus regioniniams padaliniams.

Nuo 2019 m. veikianti darbo užmokesčio sistema dėl  vykdytų pertvarkų  jau neatitinka pasikeitusios struktūros, darbo apimčių, atsakomybių, neadekvačių atlygio skirtumų tarp CA ir RP  specialistų, daugumos pareigybių atlyginimai tapo nekonkurencingi darbo rinkoje, tačiau nerandama laiko ar noro ją peržiūrėti.

VMU  deklaruojant pertvarkų ekonominius efektus, neatsižvelgiama, kad dauguma darbų atliekama pažeidžiant darbuotojų darbo laiko ir poilsio režimą, aukojant asmeninį laiką,  neapskaitant viršvalandinio darbo. Nenorima  suprasti, kad yra darbuotojų galimybių ir kantrybės  ribos. Matydamas tokią situaciją, jaunimas nesirenka miškininko profesijos, o įsidarbinę ir susidūrę su neadekvačia situacija, jauni darbuotojai greitai palieka įmonę. Įmonė kol kas laikosi ant lojalių savo profesijai, nenorinčių ar negalinčių dėl siauros specializacijos arba dėl  amžiaus jos pakeisti, darbuotojų pečių

Nepaisant aukščiau išvardintų ir neišspręstų vidinių  problemų, struktūrinės reformos tęsiamos toliau. VMU Kolektyvinėje sutartyje sutarta, kad struktūros keitimai vykdomi tik suderinus su VMU veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Nors jos argumentuotai prieštaravo,  VMU valdyba vienašališkai priėmė sprendimą naikinti Joniškio RP.

Spalio mėn. įvykusiame regioninių padalinių atstovų susitikime su  įmonės vadovais paskelbta, kad renkami pasiūlymai kitų RP optimizavimui, t. y. toliau bus aštrinamos aukščiau išdėstytos problemos, dar labiau didinami darbuotojų darbo krūviai, dar mažės regionuose darbo vietų ir kita. Taip pat jau pasigirdo idėjų, siūlančių visai likviduoti regioninius padalinius, panaikinant tripakopę VMU valdymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad naujos Miškų įstatymo redakcijos projekte apie vidinę VMU struktūrą (regioninius padalinius ir girininkijas) visai neminima, tai gali tapti faktu, kuris sugriautų visą istoriškai susiformavusią valstybinių miškų valdymo struktūrą.

              Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (toliau – LMPF)  nuomone, tik neseniai įvykdžius girininkijų veiklos optimizavimo, kitas gausias struktūrines pertvarkas,  kurios sukėlė nemažą sumaištį ir nerimą darbuotojų tarpe bei neįvertinus jų galutinių pasekmių, toliau tęsti šiuos procesus VMU regioninių padalinių lygmeniu  būtų didelė rizika.

              Politinės partijos dar nėra pritarusios Nacionaliniam miškų susitarimui, nepriimta Miškų įstatymo nauja redakcija, iš esmės nežinoma ir nauja valstybinių miškų vizija.  Žinoma tik viena – nuo 2025 m. keisis VMU valdymo modelis iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, kurioje išaugs VMU valdybos galios. Tai kelia nerimą, nes dabartinės VMU valdybos dėmesys koncentruojasi vien tik ekonominiams  rezultatams, nors VMU nėra fabrikas, tik gaminantis ir parduodantis medieną. Jos veikla yra kompleksinė ir daugiafunkcinė. Vadovaujantis vien tik finansine logika, valstybinių miškų sektorius gali būti privestas prie nepalankių šalies visuomenei padarinių.

              Prašome Jus įsigilinti į pateiktą situaciją ir palaikyti LMPF nuomonę, kad šiuo metu nereikia forsuoti įvykių naujomis struktūrinėmis reformomis, tuo sukeliant papildomas problemas bei didinant įmonėje sumaištį ir įtampas. Reikia leisti darbuotojams po vykdytų pertvarkų nors kurį laiką ramiai dirbti, išgryninant funkcijų, procesų ir atsakomybių ribas, kad būtų galima nuosekliai, be papildomų iššūkių pereiti prie naujo VMU valdymo modelio – akcinės bendrovės.

 

Labai tikimės Jūsų viešos aktyvios paramos stabdant skubotas VMU struktūrines reformas iki perėjimo prie naujo VMU valdymo modelio.

Kreipimasis priimtas 2023-10-27 LMPF Tarybos posėdyje