10 Oct D. Raitelaitienės kalba VMU darbuotojų susirinkime 2023-10-09
BRANGŪS MIŠKININKAI,
. Visada smagu matyti miškininkus, smagu susirinkti komandos formavimo renginiuose, įmonės vasaros šventėje. Tačiau vasara baigėsi, atėjo niūrus ruduo… Ir jei jau rudenį generalinis direktorius visus sukviečia į VDU žemės ūkio akademijos (daugumos jūsų ALMA MATER) didžiąją salę – gero nelauk.
Panašiu metu pernai rinkomės aptarti jau įvykusią girininkijų reformą, šiemet vėl esame sukviesti aptarti įmonės numatomus naujus struktūrinius pokyčius. Tokie susiėjimai nedžiugina didžiosios įmonės darbuotojų dalies. Kiekvienas su nerimu galvoja, kokia jo vieta ir likimas bus po numatomų pertvarkų įgyvendinimo, kaip dėliotis asmeninį gyvenimą, finansus, su kuo sieti savo darbinės ateities planus.
Šiandien reikėtų prisiminti ir 2018 metus, kuomet vykdant 42 urėdijų reformą – sujungimą į vieną įmonę – 2017 metų pabaigoje reformos šalininkai nesivargino pateikti kaštų – naudos analizės, sprendimų, kur reikės dėtis atleistiems darbuotojams. Girdėjome tik vieną naratyvą: bebrų ir ūdrų pravardes, nepagrįstus kaltinimus visuotiniu miškų grobstymu, politikavimu, blogu darbu ir t.t. Tas melas taip sumenkino miškininko prestižą, kad iki šios dienos retas absolventas renkasi šią profesiją ir sieja savo ateitį su Lietuvos valstybiniais miškais. O jei baigia miškininkystės studijas – mieliau renkasi privatų verslą dėl ženkliai didesnio darbo užmokesčio.
Nuo naujos įmonės įsikūrimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Visus tuos metus esame drauge. Visi žinome ir matome, kad nebuvo nei vienų metų ramių: vis vyko vienokios ar kitokios reformos, o paskutinius 2 metus vyksta kas pusmetį: personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, IT specialistų, girininkijų, buhalterių funkcijų centralizavimas, naujų IT programų diegimas ir t.t.
Šiame renginyje kalbu kaip įmonėje veikiančių profesinių sąjungų atstovė. Mūsų misija – atstovauti miškininkų bendruomenės lūkesčius, rūpintis darbuotojų emocine sveikata, darbo krūviais, atlygiu ir bendradarbiauti su įmonės vadovybe visais darbuotojams aktualiais klausimais. Matome įmonės pokyčių, kuriems nuoširdžiai pritariame. Tačiau yra ir sprendimų, kuriems įmonės profesinės sąjungos nepritaria, mano, kad jos nėra savalaikės ar objektyviai pagrįstos. Taip galvojame ir apie Joniškio RP numatomą naikinimą, o tuo pačiu ir kt. regioninių padalinių likvidavimą, apie ką dar tiesiai – šviesiai nekalbama, bet plačiai sklando užkulisinės kalbos. Manome, kad tokiems pokyčiams dar ne laikas. Manome, kad įmonėje šiuo metu reformos reikalingos kitose srityse. Pavyzdžiui:
- Yra regioninių padalinių kur nesveika vidaus atmosfera, kur RP vadovai nekorektiškai bendrauja su savo darbuotojais, taikomi dvigubi standartai. Matome mobingo apraiškų, žmonės dėl blogos emocinės būklės nenori eiti į darbą. Daliai darbuotojų šūkis: DARBAS// KURĮ// MYLIME prasilenkia su jų realia emocine būsena. Signalus apie tai gauname mes – profesinės sąjungos. Žinom, kad žino ir įmonės vadovybė, tačiau niekas tuose padaliniuose vis tiek nesikeičia. Vadinasi toks elgesys toleruojamas. Galbūt tokiuose padaliniuose reikėtų inicijuoti vietinės vadovybės pokyčius, kad RP kolektyvas galėtų dirbti emociškai sveikiau, o tuo pačiu ir našiau įmonei.
- Įvykdžius daugumos funkcijų centralizavimą, po keletą regioninių padalinių aptarnaujantiems specialistams, tenka neadekvatūs darbo krūviai. Dirbama prieš darbą, per pietų pertrauką, po darbo, poilsio ir švenčių dienomis. Darbai padaromi ! Centrinė administracija džiaugiasi tariamu reformų efektyvumu, bet visiškai užsimerkiama, kad tie darbo krūviai įveikiami pažeidžiant darbo ir poilsio laiko rėžimą, darbuotojams aukojant asmeninį gyvenimą, laiką savišvietai ir sveikatinimuisi. Demokratinėje visuomenėje ir socialiai atsakingoje įmonėje darbuotojas DIRBTI TURI TAM, KAD GYVENTŲ, O NE GYVENTI TURI TAM, KAD VISĄ LAIKĄ TIK DIRBTŲ. Puikiai matote ir suprantate, kad dauguma jaunų žmonių, susidūrę su neadekvačiais darbo krūviais, įmonę tiesiog palieka. Visą krūvį ,,tempia“ tikrai Lietuvos miškus mylintys žmonės, lojalūs savo profesijai, ištikimi įmonei. Urėdija šiuos žmones turėtų ypač saugoti ir branginti. Įmonė turėtų dar kartą peržiūrėti centralizuotų funkcijų darbuotojų darbo krūvius, galbūt priimti naujų specialistų, kad esami galėtų apsidirbti per savo darbo sutartyse sulygtą darbo laiką. Galbūt reikalinga tam tikrų skyrių reforma didinant specialistų skaičių, kad esamiems tektų normalios ir adekvačios darbų apimtys. Gal čia reikia pokyčių?
- Reformų laukiame peržiūrint ir įmonės darbo užmokesčio sistemą. Senojoje įstrigę nuo 2019 metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė, esama darbo užmokesčio sistema išsikreipė vykdant struktūrinius pokyčius. Reformuojant girininkijas sudėtos visiškai skirtingos darbo užmokesčio dedamosios: VID (veiklos individuali dalis) ir KID (kompetencijos individuali dalis). Per vieną naktį, prie KID pridėjus VID, girininkas prieš reformą turėjęs max girininkiją su 10 proc. VID, staiga tapo maksimaliai kvalifikuotu su 30 proc. kompetencijos priedu. Jo kolega, turėjęs iki reformos girininkiją su 3 proc. VID, bet reformos metu prijungus dar 1,5 girininkijos ir joms susivienodinus, per tą pačią naktį kompetenciją pasikelti galėjo tik 3 proc. maksimaliai iki 23. Dar didesnis nonsensas, kad dabar dalies girininkų atlyginimas dėl dirbtinai padaryto KID viršija regioninių padalinių administracijos miškininkystės specialistų kompetencijų procentus, nes jiems galimas max tik 20 proc. KID. Tikrai laukiame darbo užmokesčio pokyčių.
- Antri metai kalbame, nuolat žadama, kad bus peržiūrėti mechanikų pareigybės lygiai. Tačiau šioje srityje jokių pertvarkų nesiimama. Kvalifikuoti, atsakingi, savo darbui atsidavę žmonės dirba už visiškai savo pareigybei neadekvačią algą, prisidurdami vykdant ūkvedžių, viešųjų pirkimų ir kt. funkcijas po tiesioginio darbo laiko. Laikas pokyčiams ir čia.
- Įmonės prioritetas šiuo metu turėtų būti visų sričių vadovų ir vadovaujančių specialistų susitelkimas darbo užmokesčio sistemos pertvarkai, o gal net naujos sukūrimui, kuri įgalintų adekvatų darbo užmokestį už esamas darbų apimtis ir darbo krūvius, įvertinus jau įvykusias struktūrines pertvarkas.
Valstybinių miškų urėdija yra valstybės įmonė. Valstybės įmonei turėtų būti nesvetima ir valstybės deklaruojama regioninė politika, visuomenės lūkesčiai suderinti valstybinių miškų ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas.
Šiandien dienai neturime Nacionalinio miškų susitarimo. Miškininkų profesinių sąjungų federacija dėl visų socialinių tikslų susitarimą pasiekė su visomis interesų grupėmis, tačiau dėl kitų grupių nesutarimo kitomis temomis Nacionalinis miškų susitarimas liko nepasirašytas. Neturime ir naujo Miškų įstatymo. Neaišku dėl kokio jo formato Seimas susitars. Vadinasi iki šiol neturime jokios naujos valstybės vizijos, kokie Lietuvos valstybiniai miškai turėtų būti ateityje, išskyrus tai, kad nuo 2025 metų VMU turi tapti AB.
Atsižvelgiant į tai, keista, kad įmonė taip desperatiškai forsuoja vidines struktūrines pertvarkas, nelaukiant sprendimų valstybės lygmeniu. Jei kažkokie užkulisiniai ir nerašyti susitarimai su ,,kažkuo“ yra – įmonė tai turėtų atvirai deklaruoti ir kalbėtis su savo žmonėmis.
Planuojama regioninių padalinių pertvarka sunaikins miškininkų elitą regionuose. Šios pertvarkos metu darbo neteks kvalifikuočiausi specialistai: vyr. miškininkai, gamybos vadovai, miško atkūrimo, sanitarinės apsaugos, miško išteklių ir kt. specialistai. Girininkijos reformuotos, girininkų vietos užimtos. Kas bus pasiūlyta tiems žmonėms, kai naikinsis regioninių padalinių administracijos? Atsakymas:– viena kita neužimta girininkijos specialisto vieta. Prieš 20 metų buvusį eigulį, kuris mokėsi, tobulėjo, kėlė kvalifikaciją, praėjo karjeros pakopas iki girininko pavaduotojo, girininko ir užaugo iki kvalifikuočiausio RP miškininkystės specialisto vėl nublokšime į buvusio eigulio (dabar girininkijos specialisto) poziciją už ženkliai mažesnį atlyginimą ir dar už 100 kilometrų…
Įdomu, kaip įmonės vadovybės atstovams būtų priimtina analogiška pozicija: pvz. naikinamos skyrių vadovų, direktoriaus pavaduotojų pareigybės ir jiems pasiūlomos eilinių 14 lygio specialistų pareigos už 100 kilometrų su prievole aptarnauti 4, 7 ar daugiau padalinių (tiek dabar turi pvz. eiliniai buhalteriai)? Ar norėtumėte? Ar liktumėte įmonėje? Ar tikrai tai būtų darbas, kurį mylite?
Noriu, kad kiekvienas, kas siūlote ar svajojate regioninius padalinius naikinti, turėtumėte nuoširdų ir atvirą atsakymą į šiuos klausimus. Aš atsakymą žinau: žmonės paprasčiausiai išeis, kaip išėjo 2018 m. jungiant urėdijas, kaip išėjo 2019 m. jungiant 42 regioninius padalinius į 26, kaip išėjo stambinant girininkijas, centralizuojant buhalteriją ir t.t.
Profesinės sąjungos, svarstydamos pritarimą ar nepritarimą siūlomoms pertvarkoms, optimizavimo procesams ir kt. pokyčiams vadovausis esamu teisiniu reglamentavimu, atsakinga socialine politika ir valstybiškai atsakingu požiūriu, kad Lietuvos regionai neturi būti sunaikinti, kad kvalifikuoti specialistai (buvę miškininkystės inžinieriai) turėtų darbą tiek Joniškyje, tiek Šakiuose, tiek Jurbarke, Šilutėje ar kitame Lietuvos nuostabiame miškingame kampelyje. Linkiu visiems sveikatos, kantrybės ir racionalių sprendimų, kad po kelių metų miškininkų bendruomenei nereiktų graužtis dėl kinivarpų sunaikintų miškų, nugyventų rekreacinių objektų, neišvažiuojamų miško kelių ir visų kitų nepadarytų miškininkystės darbų, kurių tiesiog nebus kam atlikti, nes mes patys tuos žmones išsivaikysim darydami visokias nepamatuotas reformas besivaikydami pelno.
Mieli ir brangūs miškininkai: linkiu, kad profesija miškininkas būtų iš didžiosios raidės. Kad Jūsų darbai būtų patrauklūs ir originalūs. Kad įmonėje Jūs jaustumėtės reikalingi ir būtumėte unikalūs vertės kūrimu kito šimtmečio vaikams. Kad ir kas benutiktų, tegul Jūsų gyvenimas ir darbai atspindi nuoširdumą bei atsidavimą Lietuvos miškams.
LMPF pirmininkė
Diana Raitelaitienė
2023-10-09
Kaunas, VDU ŽŪA