15 Mar Miškų naudojimas ir jo balansas
Miško augintojai, miško savininkai, medienos pramonės atstovai ir vartotojai, dalyvavę suvažiavime, kėlė klausimą, ar iš tiesų miško ūkio ir medienos pramonės sektorius tapo bereikšmis, neprioritetinis, ar gana reikšmingas šio sektoriaus įnašas į bendrąjį šalies vidaus produktą jau yra nebereikalingas. Ar atsisakę medienos pramonės, investavusios į šį verslą milijardines lėšas, tapsime ne tik daugelio medienos produktų, bet ir žaliavinės medienos, kurios paklausa Pasaulio rinkose šiuo metu ženkliai išaugo, importuotojais. Medienos pramonės atstovai nuogąstavo, jog tokie sprendimai be abejonės atsilieps ir į šalyje pagamintų medienos produktų konkurencingumą, jų eksporto apimtis, sumokamus mokesčius, sukurtas darbo vietas ir pan.
Lietuvos miškų ištekliai nėra beribiai. Šiandien yra akivaizdu, jog ir žemės ūkio paskirties ištekliai taip pat nėra beribiai, o iki šiol vykusi intensyvi miško plotų plėtra prarado tempus. Kasmet mažėja nederlingų žemės ūkio paskirties ar ūkinei veiklai nenaudojamų žemių, galimų panaudoti miškams veisti, plotai, be to nemaži miško žemės plotai atitenka būtinosioms šalies infrastruktūros objektų: kelių, geležinkelių, energetinių trasų plėtrai, krašto apsaugos reikmėms. Gamtininkai kelia klausimą dėl svarbių atvirų (bemiškių) buveinių atkūrimo miško žemėje, kas taip pat tiesiogiai atsilieps miško ploto sumažėjimui. Taigi, turime išmokti racionaliai naudoti gamtos išteklius, atsakingai suderinti tiek ūkines, tiek ir gamtosaugines reikmes. Tarp gamtosaugininkų yra gajūs keletas mitų, naudojamų oponentams įtikinti, jog „ir vilkas bus sotus ir avis liks sveika“.
Daugiau: https://musu-girios.lt/misku-istatymas-pribrendo-rimtiems-pakeitimams-cloned-2161/