09 Kov Miško rūmai nepritaria ruošiamoms saugomų teritorijų pataisoms – kviečia tęsti Nacionalinį miškų susitarimą
Prieš kurį laiką Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) suvažiavime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, išreiškianti LMŪR narių požiūrį į šiandien vykdomą miškų politiką. Rezoliucija skelbia, kad Lietuvos miškų ūkio rūmų nariai nelaiko Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) baigtu procesu, ir nepritaria šiuo metu, neva, NMS pagrindu siūlomoms vienpusiškoms ir nesubalansuotoms Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų pataisoms kaip visumai, matydami didelę grėsmę Lietuvos miškų ūkiui ir šalies ekonomikai.
Kodėl reikėjo rašyti šią rezoliuciją ir kodėl LMŪR prašo stabdyti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus. Paprašėme pakomentuoti LMŪR prezidento dr. Remigijaus Bakio, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovo dr. Algio Gaižučio.
Pasak LMŪR prezidento, miško naudojimo ir saugojimo būdų klausimai yra gana sudėtingi ir atsiduria tarp trijų skirtingų, tarpusavyje ne visada suderinamų polių. „Pirmasis – miško naudojimas ekonominiais tikslais. Iš kitos pusės, kaip antrasis polius atsiduria aplinkosauginiai poreikiai, Europos Sąjungos norminiai aktai, skirti saugoti bioįvairovei ir stabilizuoti klimato kaitą. Prie jų dar prisideda ir trečiasis polius, kurį galima supaprastintai vadinti socialiniu visuomenės poreikiu lankytis miške ir kokybiškai leisti laiką gamtoje. Tad kaip suderinti šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai derinamas sritis miške, kai miškas yra konkretus plotas, užima 33,7 proc. Lietuvos teritorijos ir jo yra kiek lygiai tiek, kiek yra?“, – retoriškai klausia R. Bakys.