LMPF | R. Tamošauskas: turime nulenkti galvas prieš kiekvieną, pasiryžusį streikuoti
18797
post-template-default,single,single-post,postid-18797,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

R. Tamošauskas: turime nulenkti galvas prieš kiekvieną, pasiryžusį streikuoti

R. Tamošauskas: turime nulenkti galvas prieš kiekvieną, pasiryžusį streikuoti

 

„Pagaliau į Lietuvą atėjo šventė: uždekime Kalėdų eglutes ir džiaukimės – streikas prasidėjo!“, – sako Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas, komentuodamas ką tik prasidėjusį Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streiką. Šis streikas, kaip ir kiekvienas šiuo metu surengtas streikas Lietuvoje, iš tiesų prilygsta šventei. Mat, kaip sakė LRT laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai, surengti streiką mūsų šalyje – beveik neįmanoma misija. Laidoje taip pat dalyvavo ir Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Kai žaidžiami teisiniai žaidimai

R. Tamošauskas  laidoje atkreipė dėmesį, kad iki 2017 m. surengti streiką buvo iš dalies lengviau nei su dabartiniu Darbo kodeksu (DK). Nors balsavimo dėl streiko procedūra dabartiniame DK ir paprastesnė, tačiau, kita vertus, liko tik vienintelė priežastis darbuotojams eiti į streiką – nesutarimas su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties. Kitais atvejais streikuoti, deja, negalima.

Tiesa, jis priminė prieš dešimtmetį vykusį „Švyturio“ alaus gamyklos darbuotojų streiką. Jo kulminacija – teismo sprendimas, kuriame nurodyta, jog alaus gamyba – esą yra gyvybiškai būtina paslauga (!).

„Darbdavys, turėdamas stiprius teisininkus, tiesiog žaidė teisinius žaidimus. Buvo prieita net iki to, kad teismas savo išvadoje teigė, jog darbdaviui tik pakanka ateiti į derybas, ir jeigu jos baigiasi nesėkmingai, tai yra pačios profesinės sąjungos kaltė, todėl ji netenka teisės streikuoti“, – savo patirtimi dalinosi R. Tamošauskas.

Darbo kodeksas – ne darbuotojų naudai

Pasak jo, dabartinis Darbo kodeksas nėra pasiektas dialogo būdu – jis patogus darbdaviams, kurie norėtų dar griežtesnių streiko reglamentavimo taisyklių. Be to, DK numatyta, kad draudžiami politinio pobūdžio ir solidarumo streikai, streikas galimas tik kilus kolektyviniam ginčui. Vadinasi, jeigu dabartinį Vilniaus transporto darbuotojų streiką norėtų palaikyti Klaipėdos vairuotojai, tai, pagal esantį reglamentavimą, taptų neteisėta.

„Todėl reikia nulenkti galvas prieš kiekvieną, kuris tokioje situacijoje ryžtasi streikuoti, ir prieš kiekvieną, kuris palaiko streiką“, – įsitikinęs R. Tamošauskas.

Anot LMP lyderio, galiojantis Darbo kodeksas yra blogybė – jis atima darbdaviams motyvaciją derėtis kolektyvinių derybų būdu, nes ir taip jame yra maksimaliai reglamentuota nemažai darbo santykių aspektų, pavyzdžiui, jame nurodytas maksimalus viršvalandžių skaičius net siekia viršutinę viršvalandžių ribą, nurodytą Europos teisėje.

„Liūdna, tačiau dabartiniame Seime mažai kalbama apie tai, kaip pagerinti darbuotojų dalią – labiau orientuojamasi į verslą. Tai parodo bendrą valstybės požiūrį į darbuotojus ir jų atstovavimą. Skaičiai rodo, kad Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau darbuotojų atlyginimai atsilieka. Žmonės jaučia šią neteisybę, tad dažnai renkasi emigranto dalią”, – pažymėjo LMP pirmininkas.

Su streikavusiais darbuotojais skaitomasi

Tuo metu Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė pažymėjo, jog „Achemos“ darbuotojai jaučia situaciją, ir jeigu tik bus priežastis streikuoti, jie bus pasirengę tą pačią akimirką, juolab kad šįkart ir ilgai trunkančių teisinių procedūrų nebeprireiktų. Tačiau šiuo atveju viskas priklausys nuo darbdavio elgsenos – kaip jis laikysis pažadų, duotų darbuotojams vasarį vykusio streiko metu.

Pasak B. Daškevičienės, darbuotojai, kurie netylėjo ir išėjo į streiką, išlošė – jų beveik nėra dėl sumažėjusios gamybos apimčių atleidžiamų darbuotojų sąraše, su jais skaitomasi darbo vietose.

Tiesa, anot darbuotojų atstovės, Lietuvos teisinė bazė yra labai sudėtinga – viena vertus, šnekame, kad darbuotojai patys turi būti aktyvesni, kita vertus, jų rankos teisiškai suvaržytos.

„Patikėkite, darbuotojai streiko imasi tik kaip kraštutinės priemonės: iki tol jie būna praėję visus įmanomus būdus susitarti su darbdaviu, ir tas vienintelis likęs būdas – streikas – pagal mūsų įstatymus tampa vargiai įmanomas“, – apgailestavo B. Daškevičienė.

Laidoje dalyvavęs darbo teisės ekspertas Vilius Mačiulaitis apibendrino, kad Lietuvoje darbuotojų atstovavimas silpnas ne kiek dėl pačių profesinių sąjungų kaltės, kiek dėl neteisingo požiūrio į darbuotojų atstovavimą ir šias organizacijas. Be to, darbuotojų atstovavimas nėra mėgstamas ir daugelio mūsų šalies darbdavių, nes profesinės sąjungos verčia juos kelti darbo standartus. Stebina, kad 21-ame amžiuje darbuotojai priversti eiti į gatves dėl to, kas buvo elementaru jau prieš šimtmetį, pavyzdžiui, Vilniaus vairuotojai streike reikalauja sąlygų papetauti ar jų higienos poreikiams. elementarių higienos galimybės papietauti ar diskutuojame apie tokias elementarias Darbdaviai mano, kad jiems tai nenaudinga, o štai uotojai mano, kad ems darbdaviams nenaudinga, tačiau darbuotojams tai yra būtina.

https://maistininkuprofsajunga.lt/2022/12/06/r-tamosauskas-turime-nulenkti-galvas-pries-kiekviena-pasiryzusi-streikuoti/