24 Lap Gintaras Gabiūnas: „Nesame lakstūnai, kad darbus mainytume…“
Šiandien Lietuvoje ne viename Valstybinių miškų urėdijos padalinyje vis trūksta ir specialistų, ir miško darbininkų. Apie siūlomas darbo vietas skelbiama įmonės puslapyje, apie darbuotojų paiešką kalbama ir regionuose. Kalbama ir apie atlyginimus, esą jei darbuotojai juos gaus didesnius, gal ateis daugiau norinčiųjų dirbti, nes naujus privilioti sunku, o jaunimas net nežiūri ton pusėn – miškininkystės studijų nesirenka…
<….“Pagal valandas, pagal atsakomybę popierizmą krauna ir krauna, spausdintuvas netyla, atlyginimas mažiausiai du tūkstančiai turėtų būti, – bendradarbio triūsą vertina traktorininkas. – Visa mediena, kurią sukertam, į spausdintuvus sueina… Seniau taip nebuvo. Įstatymas, poįstatyminis… Visokios smulkmenos, popierizmas atima iš žmogaus laiką, kurį jis turėtų praleisti prie augalų…”
“Daugiau vaikščioti po laukus reikia, žiūrėti, kaip tas augalas gyvena, o čia ataskaitos, ataskaitos…, – sutinka ir Gintaras. – Bet nesam tokie lakstūnai, kad darbus mainytume”.
“Visi kovoja prieš biurokratizmą, bet jis tik auga. Geriau jau, Gintarai, traktorių vairuoti: nuo aštuonių iki penkių atidirbi, 800 eurų gauni ir laisvas po darbo, rami galva. O čia ir laistyk, ir augink, prižiūrėk… Pagalvokit, kiek mūsų valdžia uždirba? Kur Europoj berasi taip, kad vadovo ir darbuotojo atlyginimas skirtųsi dešimt kartų…, – stebisi darbininkas. – Ar šilumos tinkluose, ar kitur kur… Stebuklingi specialistai, kad tokias algas gauna“.
Traktorių vairuojančiam Rimantui kasdien automobiliu reikia nukakti 56 kilometrus. „Pirmyn atgal kasdien važinėju į darbą ir iš darbo. Neskaičiuojam, kiek išleidžiam kelionei – svarbu ne iš pašalpų gyventi. Aš atimčiau pašalpas ir kiek įmanoma įdarbinčiau visus. Pašalpų mokėjimas veda žmones iš kelio”, – įsitikinęs pašnekovas….>
Daugiau: http://miskininkas.eu/gintaras-gabiunas-nesame-lakstunai-kad-darbus-mainytume/