23 Nov Trišalėje taryboje: streikai, užimtumas, dienpinigiai, krizių valdymas
Lapkričio 22 d. įvyko Lietuvos Trišalės tarybos posėdis. Taryboje vėl svarstytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisos, kuriomis būtų atšauktas imperatyvus draudimas profesinėms sąjungos streikuoti, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Profesinės sąjungos mano, kad šiuo metu nustatytas absoliutus draudimas streikuoti prieštarauja LR Konstitucijai, ir turėtų būti panaikintas, paliekant galimybę kiekvieno galimo streiko atveju spręsti konkrečiai ir atskirai.
LPS „Solidarumas“ posėdyje pasiūlė, kad streiką 3 mėn. atidėti mobilizacijos, nepaprastosios padėties, karo padėties ar ekstremalios situacijos atveju, kai streikas turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms, galėtų socialinės apsaugos ir darbo ministerija po konsultacijų su Trišale taryba. Darbdavių pusė su tuo nesutiko, mano, kad tokį sprendimą gali priimti atitinkamos srities ministras.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas kvietė nebestabdyti proceso. Anot jo, praleisti terminai pateikti Vyriausybės išvadai, nes laukiama socialinių partnerių sutarimo. Siūlė leisti Seimui svarstyti projektą ir diskusijas perkelti ten.
Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai kvietė neskubėti ir pabaigti diskusijas tarp socialinių partnerių.
Sutarta grįžti į neeilinį Trišalės tarybos posėdį lapkričio 29 d. su bendra socialinių partnerių pozicija.
Vėliau Seimo narys Tomas Tomilinas pristatė Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma įvesti dienpinigių indeksavimo principus pagal infliaciją. Po pateikimo Seime projektui yra pritarta, prašoma Trišalės tarybos išvados.
Nuspręsta šį klausimą toliau svarstyti Darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk Teisingumo ministerijos prašymu pristatė klausimą dėl išskaitų (išieškojimo) iš dienpinigių. Šiuo metu įsiskolinimų negalima išieškoti iš dienpinigių, tačiau teismų praktikoje yra sprendimas, kad šalims susitarus dienpinigiai gali būti traktuojami kaip atlyginimo dalis. Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė, dirbanti ties šiuo klausimu, prašo socialinių partnerių pozicijos, ar galėtų būti daromos išskaitos iš dienpinigių, ir jeigu taip, tai koks procentas.
LPSK Trišalėje taryboje atstovaujantis Raimondas Tamošauskas teigė, jog diskusija dėl dienpinigių yra sveikintina, nes dažnai yra piktnaudžiaujama dienpinigius traktuojant kaip atlyginimų dalį, o mokesčiai nuo jų nėra mokami. Jo manymu, mokesčiai turi būti mokami nuo visų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Klausimas taip pat perduotas svarstyti Darbo santykių komisijai.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatė situaciją darbo rinkoje ir Užimtumo rėmimo reformos pirmuosius rezultatus.
Nedarbas šiuo metu Europoje yra vienas mažiausių, o Lietuvoje – dar mažesnis nei ES vidurkis. Tačiau, anot direktorės, yra kitas iššūkis – 4 mln. laisvų darbo vietų, todėl ES planuoja skirti daugiau dėmesio migracijai ES ribose. Nedarbas Lietuvoje sumažėjo taip pat daugiau nei ES vidurkis ir daugiau nei kaimyninėse šalyse. Užimtumas Lietuvoje yra 75,2 proc. ir yra aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1992 m. Skaičiuojama 144,6 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų, nedarbo rodiklis yra 8,3, t.y. Laisvų darbo vietų šiuo metu yra beveik 12 tūkst.
UŽT vadovė informavo, jog Lietuvoje dirba beveik 25 tūkst. Ukrainos piliečių, didžioji dalis – pagal darbo sutartis. Taip pat 2200 ukrainiečių dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Užimtumo tarnyba darbo rinkoje fiksuoja pirmuosius pokyčius, kuriuos paskatino vasarą Lietuvoje įsigalioję nauji teisės aktai. Darbo rinkai besirengiančių asmenų (kurie neieško darbo) šiuo metu registruota virš 18 tūkst., jiems teikiama specializuota pagalba (atvejo vadyba). Daugiau negu pusė šių žmonių stokoja socialinių įgūdžių, 25 proc. – neturi galimybių vykti į drabą, kas 10 slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, apie dešimtadalis nedirba, nes turi didelių įsiskolinimų.
Anot I. Balnanosienės, nuo liepos 1 d. visi dirbantys ir nedirbantys žmonės kviečiami į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų (IT, inžinerijos ir kt.) mokymus. Perspektyva – 2026 m. beveik 20 tūkst. asmenų įgys tokią kvalifikaciją.
Apie valstybės tarnybos reforma susijusių teisės aktų svarstymo eigą dvišalėje valstybės tarnautojų komisijoje prie Trišalės tarybos informavo kitas LPSK atstovas Trišalėje taryboje Artūras Černiauskas. Anot jo, komisijoje buvo svarstyti keli Valstybės tarnybos įstatymo projektai, bet jau dabar yra parengtas trečias variantas. Nuspręsta šį darbotvarkės klausimą atidėti, kol naujasis projektas bus apsvarstytas minėtoje komisijoje.
Papildomu klausimu į Lietuvos trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktos Civilinės saugos įstatymo pataisos. Kadangi jomis keičiamas darbo santykių reguliavimas krizės ar ekstremalios situacijos atveju, LPSK kreipėsi į Seimą, kad šis klausimas būtų pirma apsvarstytas Trišalėje taryboje.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris informavo, jog projektas parengtas atsižvelgiant į Covido, pabėgėlių krizes, valstybės audito ataskaitoje nurodytus trūkumus. Anot jo, Nacionalinis krizių valdymo centras turėtų turėti galimybę užtikrinti valstybės funkcionavimą krizės atveju, todėl projekte numatoma galimybė pasitelkti atitinkamas kompetencijas turinčius darbuotojus metams laiko. Jie būtų pavaldūs Krizių centro vadovui, jeigu būtina, jie galėtų būti atšaukti iš atostogų, jiems pavesta dirbti viršvalandinius darbus be jų sutikimo (iki 67 darbo val. per sav.).
LPSK atstovė trišalėje taryboje Dalia Jakutavičė išreiškė nuostabą, kodėl socialiniai partneriai nebuvo pakviesti svarstyti ir teikti pastabas šiam projektui, nors jame kalbama apie darbo santykius. Trišalė taryba pritarė jos pasiūlymui šį projektą apsvarstyti ir socialinių partnerių pozicijas pateikti neeiliniame posėdyje lapkričio 29 d.
Eilinis Trišalės tarybos posėdis numatytas gruodžio 20 d.
LPSK informacija