LMPF | Trišalėjė taryboje – apie energetikos situaciją, streikų reglamentavimo pokyčius bei socialinių partnerių kompetencijas
18763
post-template-default,single,single-post,postid-18763,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Trišalėjė taryboje – apie energetikos situaciją, streikų reglamentavimo pokyčius bei socialinių partnerių kompetencijas

Trišalėjė taryboje – apie energetikos situaciją, streikų reglamentavimo pokyčius bei socialinių partnerių kompetencijas

Spalio 25 d.  nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyko LR Trišalės tarybos posėdis. Pirmininkavimo vairą iš darbdavių perėmus profesinėms sąjungoms posėdį vedė LPS “Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.

Susitikime didžiausias dėmesys skirtas mūsų šalies energetikos situacijai. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad dėl karo pasekmių rekordiškai šoktelėjusios gamtinių dujų kainos mažėja, stabilizuojasi. Lietuvos gamtinių dujų saugyklos užpildytos 96 proc., tad trūkumo šiam sezonui tikrai nebus. Ji pabrėžė, kad situaciją pagerino ir atsigavusi vandens bei vėjo energetikos gamyba.

Viceministrė pristatė ir valstybės paramos gyventojams bei verslui mechanizmus. Prognozuojama, kad gyventojams, naudojantiems gamtines dujas, dėl šios paramos šildymo kaina bus net 3 kartus mažesnė.

Pažymėtina, kad paramą šildymui gaus apie 160 tūkst. namų ūkių.

Investicijos bus skiriamos tokioms prioritetinėms sritims, kaip pastatų energetinis efektyvumas (renovacija) energetiniam skurdui mažinti ir energijos prieinamumui didinti, verslui – perėjimas prie žaliosios energijos.

I. Žilienė atkreipė dėmesį, kad planuojami kvietimai teikti paraiškas tikslinėms priemonėms finansuoti. Pavyzdžiui, investicijos bus skiriamos saulės, vėjo elektrinėms, elektromobilių įkrovimo stotelėms, žaliojo vandenilio gamybai, individualiems kaupimo įrenginiams, kt.

Taip pat planuojama modernizuoti skirstomųjų tinklų sistemas, didinti centinio šildymo tinklų energijos vartojimo efektyvumą. O didžiausias prioritetas – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektai siekiant atsijungti nuo Brell elektros žiedo.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pokyčius darbo rinkoje  planuojama labiau koncentruotis į darbuotojų perkvalifikavimo klausimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Jurgita Vitkauskienė pristatė LR civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama efektyviau užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje įtvirtintos darbuotojų teisės streikuoti įgyvendinimą.

Priėmus Įstatymo projektą, civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalis būtų papildyta nauju punktu, numatančiu, kad teismas nukreiptų skubiai vykdyti sprendimus dėl streiko teisėtumo, ir teismo sprendimo apskundimas nestabdytų paties streiko, jei streikas būtų pripažintas teisėtu. Kita vertus, jeigu teismo sprendimu streikas būtų pripažintas neteisėtu, darbadviams nereikėtų laukti 20 dienų, kol teismo sprendimas dėl neteisėto streiko įsiteisėtų – jis būtų nukreiptas vykdyti skubiai.

Pasak regėjų, Įstatymo projektas užtikrintų profesinių sąjungų teisės streikuoti įgyvendinimą ir darbdavių interesus, teismui pripažinus streiką neteisėtu.

Vėliau posėdyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Ričardas Sartatavičius, ekspertė Eigilė Čygaitė-Elzbergienė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė pristatė kartu vykdomą projektą „Powerdialogue“, skirtą Trišalės tarybos socialinių partnerių kompetencijų stiprinimui siekiant sklandesnio, kokybiškesnio, į rezultatus orientuoto socialinio dialogo per abipusio pasitikėjimo stiprinimą ir kompromisų paiešką.

Projektu taip pat bus siekiama gerinti socialinio dialogo emocinį mikroklimatą Lietuvoje, dalytis informacija tarp socialinių partnerių apie esamas ar galinčias kilti problemas, galimus sprendimo būdus, informuoti visuomenę apie socialinio dialogo naudas, didinti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą socialinių partnerių kompetencijomis bei atnešama pridėtine verte.

Pasak D. Jakutavičės, šis projektas skirtas ne tik Trišalės tarybos nariams, bet ir ekspertams, dalyvaujantiems socialiniame dialoge, o projekto rezultatai priklausys nuo to, kaip socialiniai partneriai įsitrauks į veiklas bei nuo jo atgalinio ryšio.

Kitas Trišalės tarybos posėdis planuojamas lapkričio 22 d.

Pagal LPPSF inf.