LMPF | Atlygio sistema: kaip rengti ir ko vengti?
18742
post-template-default,single,single-post,postid-18742,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Atlygio sistema: kaip rengti ir ko vengti?

Atlygio sistema: kaip rengti ir ko vengti?

Vienas svarbiausių organizacijos dokumentų turėtų būti atlygio sistema. Ne visoms organizacijoms šis dokumentas yra privalomas, tačiau visoms organizacijoms jį turėti ypač rekomenduojama. Ir taip yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, atlygio sistemos aprašymas užtikrina, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintų principų – nediskriminavimo, teisingo atlygio ir pan.

Be to, nustačius aiškią atlygio sistemą galima kur kas paprasčiau planuotis organizacijos sąnaudas darbo užmokesčiui, lengviau rasti darbuotojų, sumažinti darbo ginčų, nes darbuotojai konkrečiai žino kriterijus, kuriais vadovaujantis mokamas darbo užmokestis, apmokami viršvalandžiai, komandiruotės, darbas esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų.

Svarbiausia nediskriminavimas ir aiškios taisyklės

Atlygio sistema yra viena iš pagrindinių priemonių vengti darbuotojų diskriminavimo, visų pirma, dėl lyties. Tačiau svarbu ir tai, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka pati iš savęs nebūtų diskriminacinio pobūdžio. Todėl atlygio sistemoje svarbu numatyti vienodas sąlygas visiems darbuotojams, kai jie yra priimami į darbą. Geriausia būtų pasitvirtinti pareigybių sąrašą ir nurodyti, kokie reikalavimai keliami šiai pareigybei (išsilavinimo, patirties, projektų vykdymo ir pan.).

Atitinkamai nediskriminacinės turi būti darbo užmokesčio mokėjimo taisyklės, kai už tą patį darbą mokama vienodai, nepriklausomai nuo to, kas tą darbą atlieka. Taip pat nustatomos vienodos darbo sąlygos, vienodos vertinimo taisyklės, vienoda priemokų mokėjimo tvarka ir t. t.

Kaip ir minėjome, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkoje galima apsirašyti kiekvienai pareigybei taikomus reikalavimus. Tačiau norint mokėti skirtingą atlygį šios pareigybės atstovui, reikėtų tiksliai aprašyti, kokios patirties ir sąlygų reikia, kad darbo užmokestis būtų didesnis ar mažesnis. Kuo tikslesni kriterijai, tuo geriau. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad inžinieriui mokamas 50 proc. didesnis darbo užmokestis, kai šis turi 5 metų darbo patirtį.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į priedų ir premijų ar kitų papildomų mokėjimų tvarkos aprašymą atlygio sistemoje. Šių priedų mokėjimas gali priklausyti nuo vadovo, todėl ne visada būna objektyvus. Tokios tvarkos aprašymas padės išvengti diskriminacinio ar ne visada sąžiningo papildomų išmokų skaičiavimo. Dažniausiai tokia tvarka susiejama su darbo rezultatais, tikslų pasiekimu, viršijimu ir pan.

Kitas svarbus ir dažnai pamirštamas momentas – tai galimybė indeksuoti darbo užmokestį. Darbo užmokesčio indeksavimas leidžia didinti darbo užmokestį darbuotojams priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, infliacijos. Todėl toks indeksavimas padeda išvengti didelių darbo užmokesčio skirtumų tarp darbuotojų, nes darbo užmokestis pakeliamas visiems vienodai.

Atlygio sistemoje visi kriterijai turi būti kaip įmanoma aiškesni ir detaliai aprašyti, o idealiausiu atveju ši sistema turi būti priimta kartu su darbuotojais ar jų atstovais, nes tai padės išsiaiškinti kiekvieno lūkesčius ir problemas bei išvengti niekam nereikalingų ginčų.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/