27 Jul Pirmasis naujos sudėties Trišalės tarybos posėdis
Liepos 26 d. į eilinį Lietuvos trišalės tarybos posėdį nuotoliniu būdu rikosi naujos sudėties taryba. Šiuo metu Trišalei pirmininkaujanti Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovė Aurelija Maldutytė pasveikino Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovus įsijungus į tarybos darbą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) Trišalėje taryboje atstovauja pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Trachimovič pristatė Europos Komisijos (EK) pasiūlymus direktyvai dėl minimalios mėnesio algos (MMA). Direktyva siūloma visose ES šalyse suvienodinti MMA dydžio kriterijus neatimant iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.
Pranešėja pristatė tris direktyvos tikslus: adekvataus MMA dydžio nustatymas, kolektyvinių derybų skatinimas bei veiksmingas darbuotojų teisų į minimalaus darbo užmokesčio apsaugą gerinimas. EK 2020 metų spalį pasiūlė suvienodinti MMA nustatymo kriterijus ES narėms. Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinę teisę. Anot SADM atstovės, formalus direktyvos priėmimas planuojamas III šių metų ketvirtį.
Siūloma, kad kiekvienoje ES valstybėje nustatant MMA būtų vadovaujamasi šias kriterijais:
- MMA perkamąja galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas;
- Bendrąjį darbo užmokesčio lygį ir jo paskirstymą;
- Darbo užmokesčio augimo greitį;
- Ilgalaikius valstybių našumo lygius ir pokyčius;
Už pastarojo kriterijaus atsiradimą Lietuvoje taikomoje MMA nustatymo formulėje entuziastingai pasisakė Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos darbdavių konfederacijų atstovės. Esą Lietuvoje atlyginimai auga sparčiau nei našumas, o tai mažina ūkio subjektų konkurencingumą.
LPSK atstovė Dalia Jakutavičė teigė nesuprantanti tokio džiūgavimo dėl būtinybės įtraukti našumo kriterijų. „Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad ten kur maži atlyginimai, nedidelis ir produktyvumas. Nesuprantu darbdavių atstovų krykštavimo dėl to produktyvumo kriterijaus – juk ne nuo darbuotojo noro jis priklauso, o nuo darbdavių gebėjimo aprūpinti darbuotojus technologine įranga bei tinkamai organizuoti darbą“, – sakė ji.
Kitas LPSK atstovas Artūras Černiauskas teigė, jog Lietuva turi MMA nustatymo formulę, kuri puikiai atitinka būsimosios direktyvos reikalavimus. Jam antrino ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė primindama, kad pasiūlymas dėl MMA nustatymo kriterijų atsirado dėl tų ES šalių, kurios kaip tik ir neturi jokio MMA nustatymo mechanizmo.
Kitas direktyvos tikslas – skatinti kolektyvines derybas. Pasak Viktorijos Trachimovič, ES valstybėms, kurių kolektyvinių sutarčių apimtis mažesnė nei 80 proc., teisės aktuose reikės sukurti struktūrą kolektyvinėms derybos vykti. Jos teigimu, Lietuvos darbo kodekse tokia struktūra yra. Taip pat šalims reiks parengti veiksmų planą, kaip skatins kolektyvines derybas, kurį reiks peržiūrėti kas penkerius metus.
Vėliau posėdyje svarstyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisa (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607), kurią registravo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas.
Darbo kodekso 248 straipsnio 2 d. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas rengti streiką, kuomet šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Šis draudimas streikuoti galimai pažeidžia vieną iš svarbiausių konstitucinių darbuotojų teisių, t.y. teisę streikuoti. Siūloma imperatyvų draudimą streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju pakeisti į galimybę pritaikyti tokį draudimą.
Inga Ruginienė išsakė LPSK poziciją palaikančią šį Seimo narių siūlymą. Anot jos, jis yra savalaikis, nes šiuo metu šalyje beveik nuolat turime nepaprastąsias padėtis: „Streikas yra ypač kraštutinė priemonė, kai kitais būdais nebūna įmanoma darbuotojams apginti savo teisių. Šios teisės ilgalaikis ribojimas labai kenkia ir taip vangiai socialinio dialogo raidai. Jau yra du atvejai, kai su šia problema susiduriama realiai („Achemos“ ir „Vilniaus viešojo transporto“ streikai)“.
Primename, jog LPSK paprieštaravo anksčiau parengtam Vyriausybės išvados projektui, kuriuo siūlyta nepritarti minėtam Darbo kodekso pakeitimui. Į LPSK pastabas buvo atsižvelgta ir šiuo metu SADM yra parengusi ir su interesuotomis institucijomis derina naują Vyriausybės išvadą, kuria iš esmės pritariama Darbo kodekso pataisai, kuri leistų streikuoti, jei streikas yra nesusijęs su apribojimais, dėl kurių įvedama nepaprastoji padėtis. Išsamiau šį teisės akto projektą dar svarstys Darbo santykių komisija prie Trišalės tarybos.
Posėdyje taip pat iš naujo patvirtintos ir komisijų, komitetų ir darbo grupių prie Trišalės tarybos sudėtys. Trišalės tarybos nuostatai numato, jog ilgiau nei 12 mėn. nesirenkančios komisijos veikla yra nutraukiama be atskiro Tarybos sprendimo. Tokiame sąraše yra atsidūrę Darbo užmokesčio politikos ir Valstybės tarnautojų dvišalės komisijos bei Švietimo komitetas. Profesinėms sąjungoms paprieštaravus jų veikla buvo pratęsta bent iki tol, kol dėl jų būtinybės bus apsispręsta profesinių sąjungų viduje.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas rugpjūčio 30 d.
LPSK informacija