LMPF | Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?
18690
post-template-default,single,single-post,postid-18690,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?

Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui keisti prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarką. Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Ne vienos įmonės vadovai piktinasi: vietoj to, kad apsaugotų vietos gamintojus nuo žaliavos trūkumo, didžiajai jų daliai apribojo jos įsigijimą.

Tvarka – nuostolinga urėdijai

Tai dviem didžiulėms įmonėms pritaikytos taisyklės, o kitoms jos ‑ visiškai nenaudingos. Ankstesnės taisyklės buvo skaidrios, puikiai veikė, o šios – neaiškios, painios ir iškraipo rinką. Nauja tvarka dėl limitavimo nuostolinga pačiai Valstybinių miškų urėdijai (VMU), o kartu finansinių praradimų patirs ir valstybė. Įmonės, kurios siūlys gerą kainą, bet neturės limito, negalės įsigyti, mediena bus praduodama pigiau. Tai medienos rinkos sujaukimas“, ‑ teigia Medienos prekybos asociacijos bei įmonės „Litforina“ vadovas Egidijus Kontrimavičius.

Naujos taisyklės nepalankios ir didžiausią šalyje lentpjūvę turinčiai „Stora Enso Lietuva“. Prieš 20 metų Alytuje įkurtos lentpjūvės, kurioje dirba 230 žmonių, metiniai pajėgumai ‑ 450 tūkst. m3.

„Antrajam šių metų pusmečiui kvota tėra 5 tūkst. m3 . Praktiškai esame eliminuoti iš valstybinių miškų aukciono, praradome galimybę nusipirkti žaliavos, ‑ apmaudo neslėpia „Stora Enso Lietuva“ direktorius Darius Vaičiukynas. ‑ Kvota nustatyta remiantis dvejų metų istorija, o mes tuo laikotarpiu dėl netinkamos kainos nepirkome arba pralaimėjome aukcionuose. Tai neadekvatu. Sprendimas paremtas labai keista logika. Mes per mėnesį gamybai importuojame iki 8 tūkst. m3  medienos“

„Apie pakeistą prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarką nieko gero pasakyti negaliu. Labai džiaugčiausi, jei didesnė dalis resursų atitektų pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms vietinėms medienos perdirbimo įmonėms. Ne vienerius metus Lietuvos valstybiniuose miškuose užauginta mediena keliauja į brandesnes ir pažangesnes kaimynines šalis: Latviją, Estiją ar Lenkiją, kurios savo vienintelio turimo resurso neeksportuoja ir stengiasi visą pagamintą medieną perdirbti pas save. O lietuviška „skaidri” ir atvira medienos pardavimo tvarka, dažniausiai per  tarpininkus arba tiesiogiai, tik padeda kaimyninėms šalims užpildyti trūkstamus gamybinius pajėgumus“, ‑ kritiką žeria bendrovės „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis.

Daugiau: http://miskininkas.eu/nuo-ko-is-tikruju-gamintojus-saugo-nauja-tvarka/