14 Bir Kodėl jauni žmonės turėtų jungtis į profesines sąjungas?
Profesinė sąjunga – dirbančių, turinčių profesiją asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, siekti savo narių gerovės. Vien profesinės sąjungos apibrėžime yra pasakoma, kad tai yra darbuotojų apsauga nuo darbdavio piktnaudžiavimo darbiniuose santykiuose.
Profesinė sąjunga yra neatsiejama darbo santykių dalis, kuri užtikrina tinkamus darbinius santykius tarp darbdavio ir darbuotojų. Jauniems žmonėms darbo rinkoje yra labai aktualu jungtis į profesines sąjungas, nes jaunas darbuotojas dar tik pradedantis karjerą gali padaryti klaidų, o tai yra normalu, nes visi mes esame žmonės ir darome klaidų pradėdami kažką naujo. Profesinė sąjunga gina savo narius darbiniuose santykiuose, kad užtikrintų teisingą darbo aplinką, atlygį už darbą, kad darbdavys neviršytų savo įgaliojimų ir netaikytų mobingo, jei darbuotojui atliekant darbą įvyko darbo drausmės pažeidimas. Be to, profesinė sąjunga stengiasi užtikrinti darbuotojams geriausias kokias tik įmanoma sąlygas darbe ir reikiamas sąlygas atlikti darbui, kurias turi sudaryti darbdavys.
Kodėl Lietuvoje žmonės vangiai stoja į profesines sąjungas ? Tam yra keletas paaiškinimų.
Postsovietinio sindromo įtaka. Žmonės galvoja, kad dalyvaudami profsąjungų judėjime sugaiš daug brangaus laiko, galbūt prieš save nuteiks vadovus, o ar pasieks reikiamą ir norimą rezultatą, nėra aišku. Tad jei darbuotojui atlyginimas atrodo pernelyg mažas, jis verčiau imasi papildomo darbo negu derybų su darbdaviu. 30- metų besitęsianti nevykusi politika privertė labai daug jaunimo emigruoti. Daugiau liko 50-mečių ir vyresnių, kurie dirbo, kūrė sovietiniais laikais. Jie taip išmokę, nelinkę sakyti savo nuomonės ir kovoti už savo teises. Žinių trūkumas ( jų neskelbiant per visuomenės informavimo priemones) ir liberalizmo ideologija (kur ignoruojami kolektyviniai sprendimai) lemia iš principo laisvo jaunimo nenorą dalyvauti valstybės valdyme.
Akivaizdu, kad kapitalo ideologija tik ir siekia tokios padėties. Profsąjungos šiuo atveju gali stengtis aktyvinti savo veiklą visais būdais, tačiau tvirtas užnugaris, jėgos svertas yra aktyvūs žmonės. Vienintelis receptas – žmonėms turi rūpėti, kas šiandien vyksta valstybėje. O tai šiandieninėje Lietuvoje ir matosi. Jaunimas žiūri toliau ir akyliau į priekį, nes mato kas vyksta vakaruose, kokios sąlygos darbuotojams yra sukuriamos ir suteikiamos. Jaunosios kartos atstovai išsako savo nuomonę, tačiau kaip ne keista į demonstracijas dažniau išeina dėl tarptautinių procesų, nei dėl savo socialinių reikalavimų arba savo šalies interesų gynimo. Jaunimas dažniau kritikuoja ne tik valdžią, bet ir profsąjungas. Konstruktyvi kritika visą laiką verčia visus tobulėti.
Todėl pačiam jaunimui reikia būti dar labiau aktyvesniu ir užsitikrinti savo gerovę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje profesinėse sąjungose nėra daug narių, tačiau yra labai didelis visuomenės palaikymas joms, o kova už socialines, ekonomines teises yra gerbiama. Būtent todėl vakarų valstybėse yra stiprios profesinės sąjungos, nes visuomenė pati palaiko tokią kovą už gerą darbo sąlygų užtikrinimą, ir proporcingai gerą darbo užmokestį, kurio nusipelnė darbuotojas. Nes palaikymas iš visuomenės profsąjungoms yra pats svarbiausias ginklas kovojant už darbuotojų teises ir jų užtikrinimą.
Būti profesinės sąjungos nariu yra labai naudinga kiekvienam piliečiui, o ypač jaunam darbuotojui, nes nariai gauna papildomas dienas atostogoms (remiantis kolektyvine sutartimi) prie jau turimų kasmetinių atostogų, bei kelias dienas sveikatingumui gerinti. Darbuotojams būnant vieningiems ir solidariems vienas kitų atžvilgiu, darbdaviui bus sunku manipuliuoti savo galia ir įveikti tvirtą kaip kumštį kolektyvą, už kurio nugaros yra stovinti profesinė sąjunga, kuri visada pasiruošusi atstovauti darbuotojus, užtikrinti jų interesų atstovavimą ir gynybą kilusiuose nesusipratimuose ir klausimuose. Manau, tik esant organizacijoje, esant vieningiems galima sėkmingai ir daug lengviau užtikrinti savo darbo, socialines teises, kad nebūtume laikomi vien tik liberalizmo elementais laisvosios rinkos ir kapitalizmo sistemoje.
Agnė Gelžinė