21 Oct Turtinės žalos atlyginimas darbo santykiuose: bendrieji klausimai
Darbo kodekso 151 str. nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Turtinės žalos atlyginimas darbo santykiuose nėra paprastas procesas, nes žalos padarymo faktą apibrėžia net keletas aplinkybių. Visų pirma kalbėti apie žalos padarymą darbo santykiuose galima tik tada, kai žalos padarymo momentu tarp šalių egzistavo darbo santykiai, o pati žala susijusi su darbinėmis funkcijomis ir veikla.
Sprendžiant toliau dėl žalos padarymo būtina nustatyti, kad žala padaroma atliekant neteisėtus veiksmus, yra priežastinis ryšys tarp padarytų veiksmų ir žalos bei yra pažeidėjo kaltė. Pažymėjus teigiamai visus šiuos punktus galima jau kalbėti apie žalos atlyginimą.
Minėtas Darbo kodekso 151 str. apima tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Neturtinė žala – tai žmogaus dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai ir pan. Juridinio asmens atveju taip pat galima neturtinė žala – tai dalykinės reputacijos pablogėjimas.
Turtinės žalos atlyginimas darbo santykiuose: kaltė ir žalos rūšys
Nustatant žalos, kurią reikia atlyginti, vertę reikia atsižvelgti net į keletą dalykų. Visų pirma, žinoma, į sugadinto ar sunaikinto turto vertę. Tuomet vertinamas kaltės laipsnis ir atlikti veiksmai, kad žalos būtų išvengta. Šiuo atveju vertinama tiek žalą patyrusio, tiek ir padariusio asmens veiksmai. Ir, trečia, vertinama darbdavio komercinė ir gamybinė rizika, dėl kurios natūraliai galėjo atsirasti žala.
Pačią žalą galima skirstyti į patirtą tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai patirta žala – tokia, kai asmens atlikti veiksmai iš karto sąlygojo padarytą žalą. Pavyzdžiui, sužalojamas įmonės turtas. Netiesioginė žala arba negautos pajamos – tai žala, kuri atsiranda vėliau dėl turto sužalojimo. Pavyzdžiui, sugadinus gamybos įrenginį, juo vėliau nebus galima pagaminti produkcijos, todėl nebus uždirbamos pajamos.
Ypač svarbus momentas yra kaltės nustatymas. Nes pats pažeidimas gali būti padarytas tyčia ir dėl neatsargumo. Tyčia nustatoma, kai asmuo suvokė, kad daro žalą, ir siekė šios žalos padarymo. Neatsargumas nustatomas, kai asmuo suvokia, kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalą, tačiau galvoja, kad žala visgi nebus padaryta. Būtent dėl kaltės rūšies teismas gali sumažinti ar padidinti padarytos žalos atlyginimo mastą.
Taip pat svarbu paminėti, kad darbdavys prisiima ir tam tikrą komercinę riziką. Todėl bausti darbuotojo, sumažinti jo darbo užmokesčio ar siekti žalos atlyginimo vien todėl, kad padaroma klaidų atliekant darbines funkcijas, darbdaviai neturėtų.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/