18 Spa Miško kirtimo norma padidinta su niekuo nederinus. Kodėl tyli aplinkosaugininkai?
Miškininkų visuomenę šokiravo, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino net 1,2 mln. kub. m didesnę miško kirtimo normą valstybiniuose bei krašto apsaugai skirtuose miškuose. Tai numatyta įsakyme „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“. Anksčiau metinė miško kirtimo norma buvo 4,7 mln. kub. m metinės biržės.
„Šis žingsnis kelia nerimą, jog dėl tokio jautraus klausimo nebuvo jokios diskusijos, pagrindimo ar derinimo su suinteresuotomis šalimis“, – sako Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas.
Tiesa, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ramus. „Padidinta kirtimų norma dar nereiškia, kad tiek urėdija ir iškirs, kadangi tai tik galimybė, o ne prievolė kirsti numatomą kiekį, – teigia A. Gaižutis. – Lietuvoje turime daug miškų, jau pasiekusių medžiapjūtės amžių, tad kirtimo normos korekcijos – ūkiškas požiūris į miškų išteklių racionalų naudojimą“.
Nedarnus sprendimas
Tuo tarpu PMSA direktorius įvardijo du tokio aplinkos ministro sprendimo motyvus. Pirmasis – kylant biokuro kainai, reikia pateikti daugiau medienos į rinką, antrasis – poligonų plėtra.
„Netikėtas 20-25 proc. didesnis paklausos suformavimas dirbtinai numuš medienos kainą. Jei medienos kaina būtų mušama tik valstybiniuose miškuose, gal kas nors ir galėtų tai suprasti bei pateisinti. Tarkime, valstybė turi uždavinių ir juos spręsdama elgiasi tinkamai – rūpinasi vartotojais. Tačiau valstybinis Lietuvos miškų ūkis ypač didelį svorį turintis žaidėjas miškų ir medienos rinkoje, tad viskas, kas vyksta valstybiniuose miškuose dėl medienos kainos, automatiškai atsiliepia ir privačiam sektoriui. Tokiu sprendimu ministras mažina miško vertę“, – konstatuoja A. Pivoriūnas.
Anot A. Gaižučio, kirtimo norma nustatoma tik valstybiniams miškams. „Tiesiogiai tai privačių miško savininkų neliečia, o netiesiogiai – per pasiūlą medienos rinkoje kažkiek gali pasijausti“, – samprotauja jis.
PMSA vadovo žodžiais, tai yra nedarnus sprendimas. Jis paragino prisiminti nesenus ankstesnius laikus. „Jeigu kildavo poreikis didinti Vyriausybės patvirtintą ir kiekvienais metais tikslinamą miškų kirtimo normą, kildavo didelis erzelis. Šįkart taip vadinami gamtininkai ir aplinkosaugininkai visiškai nesureagavo ir tyli. Tai reiškia, kad jiems toks aplinkos ministro sprendimas tinka. Man tai labai keista. Manau, kad palengva išsisklaido mitai apie didžiuosius aplinkosaugininkus. Sąžiningas aplinkosaugininkas šioje situacijoje turėtų rėkti ne savo balsu apie tai, kas vyksta“, – rėžia pašnekovas.