LMPF | Miško darbų rangovų asociacija tapo tarptautinės asociacijos nare
18189
post-template-default,single,single-post,postid-18189,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Miško darbų rangovų asociacija tapo tarptautinės asociacijos nare

Miško darbų rangovų asociacija tapo tarptautinės asociacijos nare

Birželio pradžioje vykusioje Europos žemės ūkio, kaimo ir miškininkystės rangovų organizacijos (CEETTAR) asamblėjoje Lietuvos miško darbų rangovų asociacija tapo šios organizacijos nare. Tai atvers tiesioginius kontaktus su kitų CEETTAR priklausančių analogiškų organizacijų atstovais, sudarys puikias sąlygas keistis patirtimi ir rasti galimybių savo darbo patirtis pritaikyti kitose CEETTAR priklausančiose Europos Sąjungos šalyse.

„Nustebome, kad asociacijoje yra Švedija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir kitos šalys, tačiau nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos nėra. Taigi, nieko nelaukę, valdybos posėdyje nusprendėme prisistatyti, kad esame 74-ios Lietuvos miško darbų rangovų įmonės, susijungusios į asociaciją, ir norime bendradarbiauti. Labai greitai gavome atsakymą ir asamblėjoje buvome priimti į tarptautinę asociaciją, kad galėtume miško rangovams atstovauti tarptautiniu lygmeniu, – apie kelią į tarptautinius vandenis pasakojo Audrius Radvilavičius, Miško darbų rangovų asociacijos vadovas. – Džiaugiamės tuo ir didžiuojamės, nes pačiai asociacijai tai yra laiptelis aukštyn: ne vien tik Lietuvoje, bet užsienyje būsime žinomi.“ <….>

Asociacijos pirmininkui svarbu ir tai, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujamasi kitose šalyse, kurios taip pat priklauso tarptautinei organizacijai CEETTAR, kaip mokama už atliktus darbus. „Lietuvos rangovus kankina vienas labai svarbus ekonominis klausimas. Lietuvos rangovų darbdavys yra Valstybinė miškų urėdija, o ji, kiek teko patirti, labai nemėgsta teisingai atlyginti už atliktą darbą. Nesvarbu, medienos kainos kyla ar nekyla, jie turi kažkokius savo ekonominius skaičiavimus ir yra nustatę viešųjų pirkimų ribas, kurių mes negalime viršyti. Esu padaręs analizę, užklausęs tarptautinės organizacijos, kaip darbai skirstomi pas juos, koks jų apmokėjimo lygmuo, kad galėtume susidaryti vaizdą, kaip visa tai vyksta Europos Sąjungoje, kuo kvėpuoja kitos valstybės, – pasakojo A. Radvilavičius. – Į kai kuriuos klausimus turime ir atsakymų, pavyzdžiui, pas mus vykdomas plynasis miško kirtimas. Jį darant reikia kirsti ir pomiškį, visas šakas dėlioti, valksmas krauti ir t. t. Pasakysiu, koks yra skirtumas tarp mūsų ir Vokietijos ar, tarkim, Lenkijos, kur už papildomus darbus taip pat mokama atskirai. Vokietijoje mišką kertantis rangovas gauna (skaičiai baziniai) 7 eurus, kaip ir Lietuvoje. Skirtumas tik tame, kad Vokietijoje už pomiškės tvarkymą mokama atskirai, o Lietuvoje viskas įvelta į vieną sumą. Kai mes pradedame šiuo klausimu diskusijas su Valstybine miškų urėdija, jie nieko nei girdėti, nei matyti nenori. Atsako, kad Vokietijoje rangovai gauna 7 eurus, ir čia moka 7 eurus, tačiau jie pamiršta, kad dar kokių 3–4 eurų reikėtų ir už pomiškės tvarkymą.“

Pasak asociacijos pirmininko, šiandien Urėdija yra pagrindinis darbų užsakovas, deja, nenorintis mokėti sąžiningo atlygio. „Bazinė jaunuolynų ugdymo kaina – 205 eurai, jos negalima keisti. Mes atlikome skaičiavimus, tai vien savikaina – 254 eurai, o dar ir įmonei reikėtų uždirbti, tai visus 300 eurų turėtume gauti, kad būtų rentabilu dirbti, – atviravo miško darbų rangovų asociacijos vadovas. – Esu urėdijos direktoriui Valdui Kaubrei sakęs, kad jis yra didelės valstybinės įmonės vadovas, kuris su tokiais ekonomiškai nepagrįstais įkainiais sudaro sąlygas ir prielaidas atsirasti nelegaliam darbui ar kitokiems dalykams, verčiantiems rangovus ieškoti visokių „apėjimo“ būdų, kad išgyventų.“

Vienas iš įdomesnių klausimų, A. Radvilavičiaus teigimu, miškų sertifikavimas. „Kokios yra sąlygos? Mūsų FSC standartas labai gremėzdiškas ir didelis. Kai aš Briuselyje asamblėjoje pasakiau, kad Lietuvoje ir valstybiniai, ir privatūs miškai sertifikuojami FSC standartu, tai visi labai nustebo, nes ir dažnai mums pavyzdžiu rodomoje Skandinavijoje, ir kitose šalyse procesai yra daug paprastesni, naudojamas PEFC standartas. Kai manęs paklausė, kodėl mes taip darome, turėjau vienintelį atsakymą: to labai norėjo tuometinė Generalinė miškų urėdija.

Daugiau: http://miskininkas.eu/misko-darbu-rangovu-asociacija-tapo-tarptautines-asociacijos-nare/