Darbo laiko apskaita: bendros nuostatos, kurias turime žinoti

Darbo laiko apskaita, atrodytų, ganėtinai aiškiai apibrėžiama Darbo kodekse, tačiau specialistams vis dėlto kelia nemažai klausimų. Taip yra dėl to, kad šalia bendro apibrėžimo, kad darbo laikas – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, yra numatyta nemažai papildomų niuansų. Tai pertraukos, pasiruošimas darbui, kelionės į darbą, budėjimai, kvalifikacijos tobulinimas ir pan. Šiuos ir kitus bendruosius klausimus ir aptarsime šiame tekste apie darbo laiko apskaitą.

Darbo laiko reguliavimas Darbo kodekse. Darbo laiko apskaita

Darbo laikas Darbo kodekse suprantamas kaip laikotarpis, kai darbuotojas turi atlikti savo darbines funkcijas, kurios sulygtos darbo sutartyje, ir darbuotojas yra darbdavio žinioje. Vadinasi, į darbo laiką patenka ir laikotarpiai, kai darbuotojas neatlieka tiesiogiai darbo funkcijų, tačiau turi vykdyti darbdavio nurodymus, pavyzdžiui, būti tam tikroje vietoje. Tokiu atveju darbuotojas galėtų atlikti jam pavestas funkcijas darbdaviui paliepus.

Dėl tokio darbo laiko apibrėžimo į darbo laiko sąvoką patenka ir kiti laikotarpiai, ne tik tiesioginių darbo funkcijų atlikimas. Darbo kodekso 111 str. pateikia sąrašą laikotarpių, kurie turi būti įtraukiami į darbo laiką.

Į darbo laiką įtraukiamas pasirengimo darbui darbo vietoje laikas. Tai atvejai, kai darbuotojas norėdamas atlikti darbo funkcijas turi pasirengti savo darbo vietą, pavyzdžiui, įsijungti įrenginius, susitvarkyti darbo vietą ir pan.

Darbo laikui priskiriami ir fiziologinių bei specialiųjų pertraukų laikotarpiai. Šių pertraukų tikslas – patenkinti darbuotojo fiziologinius, higieninius poreikius, išsaugoti darbuotojų darbingumą, užtikrinti, kad darbuotojai nepervargtų.

Į darbuotojo darbo laiką įskaitomas ir kelionės laikas į darbdavio nurodytą laikiną darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai, pavyzdžiui, yra vykimas į kitą objektą, kuris yra kitoje vietoje nei darbovietė. Todėl kelionės laikas iki šio objekto taip pat yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką.

Jei darbuotojas budi, pagal Darbo kodekso nuostatas šis budėjimo laikas įskaitomas į darbo laiką. Darbo kodekse nustatytas kelių rūšių budėjimas – aktyvus, kai darbuotojas atlieka darbo funkcijas budėdamas, pasyvus – kai darbuotojas turi būti darbdavio nurodytoje vietoje, ir pasyvus budėjimas namuose. Pasyvaus budėjimo namuose laikotarpis nėra priskiriamas darbo laikui, kaip priskiriami aktyvus ir pasyvus budėjimai.

Kitas laikotarpis, priskiriamas darbo laikui – kvalifikacijos tobulinimas darbdavio pavedimu. Tačiau šis laikotarpis priskiriamas darbo laikui tik tada, kai kvalifikacijos tobulinimas vykdomas darbdavio pavedimu. Savarankiškas darbuotojo mokymasis į darbo laiką nėra įskaičiuojamas.

Taip pat paminėtina, kad į darbo laiką įskaičiuojami ir privalomi sveikatos patikrinimai, prastovos ir darbuotojo nušalinimas nuo darbo, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/