11 Bal Strategijoms ne visada pakeliui su gyvenimu
Iki šių metų pradžios Lietuvoje buvo įgyvendinama Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa. Apie naują šio sektoriaus plėtros programą dar negirdėti, tačiau Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį miškų susitarimą, kuris turėtų numatyti šalies miškų ūkio plėtros strategiją visam dešimtmečiui – iki 2030 m.
Kaip pavyko įgyvendinti ankstesnę plėtros programą? Kokių lūkesčių turima dėl numatomo susitarimo ir kokie svarbiausi uždaviniai jame turėtų būti iškelti? Apie tai mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto dekanas dr. Edmundas BARTKEVIČIUS:
„Peržvelgęs 2012–2020 m. programą, galiu pasakyti, kad kai kas padaryta, o kai kas – ne. Iš tikrųjų planai, užmojai buvo labai ambicingi. Planuota Lietuvos miškingumą padidinti iki 34,2 proc., tačiau dabar miškingumas siekia 33,7 proc. Taip atsitiko ne dėl to, kad miškininkų norai ir ketinimai buvo blogi. Didinti miškingumą bus labai sunku ir ateityje. Tam nėra žemės ploto. Juk miškams naudoti žemės ūkio paskirties žemę yra nustatyti apribojimai. Galima apsodinti tik labai mažo derlingumo žemę. Želdinti, apsodinti neleidžiama ir melioracinių sistemų. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba kol kas miškui neatiduoda žemės ūkio paskirties žemės plotų.