LMPF | Mokymo išlaidų atlyginimas darbdaviui: svarbios nuostatos
18029
post-template-default,single,single-post,postid-18029,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Mokymo išlaidų atlyginimas darbdaviui: svarbios nuostatos

Mokymo išlaidų atlyginimas darbdaviui: svarbios nuostatos

Sudarant darbo sutartį visada verta apsitarti, kaip bus vykdomas darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimas. Tokių sąlygų nenusistačius, nutraukiant darbo sutartį tam tikrais pagrindais gali kilti nenumatytų ginčų ir nesusipratimų. Todėl pabandysime aptarti visas Darbo kodekse nustatytas sąlygas, kaip turi būti atlyginamos darbdavio patirtos darbuotojo mokymo išlaidos.

Mokymo išlaidų atlyginimas – sąlygos

Darbo kodekso 37 str. nustatyta, kad darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl darbdavio patirtų išlaidų, skirtų darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, atlyginimo sąlygų. Tačiau Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas privalėtų tokias išlaidas atlyginti tik kai yra tam tikri darbo sutarties nutraukimo pagrindai – kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva nesant svarbių priežasčių.

Jeigu darbdavys sieks, kad jam būtų atlygintos darbuotojo mokymo išlaidos, tai turi būti susitarta darbo sutartyje. Kadangi tai būtų kaip papildomas susitarimas darbo sutartyje, šios nuostatos dėl išlaidų atlyginimo turi būti aprašomos labai aiškiai. Reiktų apsirašyti, kokios konkrečiai mokymo išlaidos atlyginamos, kokio dydžio, kada ir kitas šalims svarbias nuostatas.

Taip pat jei darbo sutartyje darbdavys su darbuotoju susitaria, kad darbdavys apmokės visas ar ne mažiau kaip pusę darbuotojo studijų išlaidų (37 str. 4 d.), tai tokiame susitarime galima nustatyti, kad darbuotojas, studijų laiku ir per trejus metus po šio laikotarpio pabaigos, kai darbdavys mokėjo už studijas, galės nutraukti darbo santykius savo noru tik atlyginęs darbdavio patirtas išlaidas. Šis susitarimas darbo sutartyje taip pat turi būti aprašytas aiškiai, nurodant visas atsiskaitymo sąlygas, priimtinas abiem šalims.

Svarbu pabrėžti, kad atlygintinos gali būti tik išlaidos, patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo. Jei sudaryta kolektyvinė sutartis, šis terminas gali būti ne ilgesnis kaip treji metai.

Kokios išlaidos atlyginamos?

Turbūt svarbiausia nuostata dėl mokymo išlaidų atlyginimo yra ta, kad darbuotojas turi atlyginti ne visas darbdavio patirtas mokymo išlaidas. Atlyginamos tik išlaidos, kurios stiprina darbuotojo žinias ir gebėjimus ir kurios viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus. Vadinasi, jei darbuotojas mokomas dirbti savo darbą ir atlikti jam paskirtas darbo funkcijas, tokių išlaidų darbuotojas atlyginti neturi.

Mokyti darbuotojus, kad jie gebėtų atlikti savo darbą pagal visus reikalavimus, yra darbdavio pareiga, įtvirtinta Darbo kodekse. Todėl atlyginamos yra tik tokios mokymo išlaidos, kai darbuotojui suteikiamos papildomos kompetencijos, o ne tos, kurios reikalingos tiesioginėms pareigoms atlikti. Iš esmės atlyginamos išlaidos, kurios vėliau pakelia darbuotojo vertę darbo rinkoje, kai jam suteikiamos papildomos žinios.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/