06 Jan Miškai po reformų: efektyvus darbas leidžia daugiau investuoti ir atremti rinkos svyravimus
Valstybiniame miškų sektoriuje laikotarpis nuo 2018-ųjų, kai buvo įvykdyta urėdijų reforma, buvo kupinas iššūkių, tačiau daugumą jų pavyko įveikti, sektorius stabiliai ir efektyviai dirba, teigia Valstybinių miškų urėdijos (VMU), įsteigtos vietoje anksčiau egzistavusių 42 atskirų urėdijų ir VĮ Miškotvarkos instituto, vadovas Valdas Kaubrė. Pasak jo, itin svarbu, kad per pastaruosius trejus metus pasitikėjimą naująja valstybinių miškų valdymo struktūra atgauna patys miškininkai – anksčiau kurį laiką gyvenę nežinioje, dabar jie vėl gali ramiai ūkininkauti miškuose.
Urėdijų reforma buvo viena didžiausių ir sudėtingiausių pertvarkų Lietuvos valstybiniame sektoriuje. Kokie jos įgyvendinimo momentai jums įsiminė labiausiai?
Diskusijos apie tai, kad reikia reformuoti valstybinių miškų ūkio sistemą, prasidėjo dar 2012 m. Tai buvo išties užsitęsęs, daug nežinios miškininkų bendruomenėje sukėlęs procesas. Miškų sektoriaus darbuotojai, ypač regionuose, ėmė itin jautriai reaguoti į bet kokią informaciją – jos, beje, labai trūko. Plito kalbos apie viso sektoriaus griūtį. Beveik sustojo investicijos, nuo 2015 m. nebuvo atnaujinama miško technika, darbo priemonės.
Valstybinių miškų urėdija buvo įsteigta 2018-ųjų sausį. Natūralu, kad po 30-ies metų sektoriaus gyvavimo visiškai kitokiais principais ir siekiant juos pakeisti, buvo susidurta su dideliu pasipriešinimu. Kiekvienoje urėdijoje buvo susiformavusi sava vidinė kultūra, darbo principai, procesai, tradicijos, veikė 43 nesusijusios apskaitos sistemos, net iki 50 proc. skyrėsi darbuotojų darbo užmokestis tarp regioninių padalinių, nebuvo centrinės administracijos struktūros ir įmonės strategijos, ir visa tai apjungti bei sukurti naujus procesus nebuvo paprasta.
Daugelyje Europos šalių veikia po vieną valstybinius miškus valdančią įmonę. Todėl, natūralu, pasitikėjimo teikė kaimyninių šalių patirtis – tarkime, Latvija miškų reformą įgyvendino 1999 m. pabaigoje.