LMPF | Aistė Gedvilienė: „Kaip pilietė ir politikė noriu, kad Lietuvos miškai būtų išsaugoti“
17874
post-template-default,single,single-post,postid-17874,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Aistė Gedvilienė: „Kaip pilietė ir politikė noriu, kad Lietuvos miškai būtų išsaugoti“

Aistė Gedvilienė: „Kaip pilietė ir politikė noriu, kad Lietuvos miškai būtų išsaugoti“

Diskusijos apie Lietuvos miškų būklę ir tolesnį jų tvarkymą, valstybinių miškų valdytojos – Valstybinių miškų urėdijos veiklą  vis dažnesnės ir  garsesnės, prie jų prisijungia ne tik aplinkosaugininkai, politikai, bet ir visuomenė. Naujoji Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad per ateinančius ketverius metus būtina pasiekti kaip įmanoma geresnį Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Komiteto pirmininkė žada susitelkti į mažesnių plynųjų kirtimų klausimus bei sieks sudaryti sąlygas valstybei išpirkti miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems apribojimai saugomose teritorijose nepriimtini. Opia problema ji įvardija ir Valstybinių miškų urėdijos veiklą, taip pat  pabrėžia, kad būtina skatinti iniciatyvas, formuojančias aplinkai draugišką kultūrą ir pagarbą gamtai.

– Kokius kertinius darbus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu galite išskirti dėl spręstinų aktualiausių miškų problemų?

– Pirmiausia sieksiu, kad kuo greičiau būtų priimtas šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Miškų įstatymo projektas, kuriame numatoma nustatyti mažesnį plynųjų miško kirtimų kiekį, ypač tokius kirtimus ir jų plotus ribojant biologinei įvairovei vertingiausiuose miškuose ir saugomose teritorijose, taip pat  siekti racionalaus miško išteklių naudojimo. Be to, daug dėmesio bus skiriama nacionalinio susitarimo dėl miškų politikos rengimui, svarstymui ir priėmimui, kurį parengti įsipareigojusi Aplinkos ministerija.

– Naujos Vyriausybės programoje numatyta iki 2024 m. šalies miškingumą padidinti nuo 33,7 proc. iki 35 proc. Ar ketveri metai, ypač įvertinant, kokiais tempais kertami miškai, pakankamas laiko tarpas šiam tikslui pasiekti?

– Vyriausybės programa rodo valdančiosios daugumos nusiteikimą ir darbų kryptį, o konkrečios priemonės dar tik bus surašytos Vyriausybės darbų programoje. Pati asmeniškai manau, kad kirtimų normų ir tempų mažinimas bei miško plotų plėtimas nederlingų žemių sąskaita pasitarnautų minėtam tikslui pasiekti. Tačiau tai tik keli būdai ir to nepakaks. Siekiamybė skaičių prasme neatrodo kaip neįveikiamas uždavinys, tačiau realybėje mes kalbame apie didžiulius papildomus miškų plotus. To reikia ir visuomenei, kuri vis garsiau ir daugiau kalba apie miškus, skundžiasi dėl kirtimų, o aš to noriu kaip pilietė ir politikė. Todėl aktyviai dalyvausiu ir prisidėsiu prie Vyriausybės darbų programos rengimo ir padėsiu rasti geriausias priemones, kad tikslas būtų pasiektas.

– Šiuo metu valstybiniai ir privatūs miškai tvarkomi pagal tuos pačius principus, vadovaujantis tais pačiais teisės aktais bei aplinkosaugos reikalavimais. Kaip manote, galbūt įstatymiškai vertėtų atskirti valstybinių ir privačių miškų tvarkymą?

Šiuo metu vyksta daug įvairių diskusijų dėl miškų politikos.  Jose dalyvauja Aplinkos apsaugos ministerija, įvairių su mišku susijusių organizacijų atstovai, teisininkai, mokslininkai, kurie kelia daug klausimų dėl šios srities reglamentavimo. Be to, miškų politika ir žalioji kryptis yra aktuali ir įdomi tema Prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tikiu, kad dabar rengiama Miškų strategija, taip pat planuojamas Nacionalinis susitarimas dėl miškų turės atsakyti ir į šiuos klausimus. Suprantu, kad yra daug skirtingų matymų, daug skirtingų pozicijų, tačiau būtent dėl to būtina susitarti. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir pasakyti, kaip turės būti – tai bendro susitarimo reikalas.<….>

– 2019 m. Jūs kreipėtės į Generalinę prokuratūrą dėl Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus skyrimo. Prokuratūra pripažino, kad vadovas paskirtas neteisėtai, tačiau jis nebuvo nušalintas nuo pareigų. Ar ketinate atnaujinti šio klausimo sprendimą?

– 2020 m. pradžioje pakartotinai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą dėl urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės paskyrimo. Prokuratūra savo atsakyme pripažino, kad VMU direktoriaus pareigas einantis V. Kaubrė ne visiškai atitiko įmonės direktoriaus pareigybių konkurso sąlygas, tačiau to esą neužtenka, kad būtų ginamas viešasis interesas. Dėl V. Kaubrės kreipiausi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Gyvename teisinėje valstybėje, gerbiu ir paisau atitinkamų valstybės institucijų sprendimų. Nesu nei užsispyrusi, nei kerštaujanti ir niekad nesiekiu tikslo, neatsižvelgdama į tai, kas parašyta juodu ant balto. Dėl to, kad pasikeitė valdančioji dauguma bei mano dabartinės pareigos, niekaip nekeičia Generalinės prokuratūros ar VTEK priimtų sprendimų. Gerbiau juos anksčiau, gerbiu ir dabar.

– Ar Valstybinių miškų urėdijos veikla Jus tenkina?

– Valdymo koordinavimo centro kasmet skelbiamame gerojo valdymo indekse Valstybinė miškų urėdija didžiųjų valstybės įmonių kategorijoje įvertinta prasčiausiai (vertinama pagal tris dimensijas: kolegialūs organai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas bei skaidrumo standartai). Tai iškalbingas vertinimas, kuris rodo, kad įmonė turėtų ir galėtų dirbti geriau. Ne kartą esu pasisakiusi viešojoje erdvėje,  kad yra daug taisytinų dalykų –  nuo medžioklės organizavimo iki kirtimų, apvaliosios medienos ir miško kirtimų liekanų pardavimo realiu laiku ir pan. Daug vilčių sieju su darbą pradėjusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Tikiuosi, kad jis skirs daug dėmesio, kad Valstybinių miškų urėdija taptų gerai valdoma, skaidria ir pelninga įmone.

 

– Ačiū už atsakymus ir linkime sėkmės.

Kalbėjosi Rasa Milerytė

Daugiau: http://miskininkas.eu/aiste-gedviliene-kaip-piliete-ir-politike-noriu-kad-lietuvos-miskai-butu-issaugoti/