LMPF | Trišalėje taryboje – aistros dėl MMA diferencijavimo
17808
post-template-default,single,single-post,postid-17808,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Trišalėje taryboje – aistros dėl MMA diferencijavimo

Trišalėje taryboje – aistros dėl MMA diferencijavimo

Spalio 27 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Pirmininkavimą iš vyriausybės pusės perrėmusi Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pristatė savo pirmininkavimo trišalei tarybai planą. Daugiausiai diskusijų sukėlė pasiūlymas persvarstyti minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo formulę, kuri esą vis dar nėra tokia aiški, kad kasmet nekeltų aistrų dėl MMA dydžio. Kadangi R. Skyrienės pasiūlymai tik svarstymų planas, o Trišalė taryba yra diskusijų platforma, jam pritarta.

Antru klausimu apie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbą ir Trišalės tarybos vaidmenį jame kalbėjo šio komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Anot jos, šios kadencijos Seimui laiko liko nedaug, tad jokių Darbo kodekso, kas yra svarbiausia Trišalei tarybai, pakeitimų nebus svarstoma. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto  informacija apie neapsvarstytus Darbo kodekso projektus – čia.

Vėliau įvyko diskusija dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių mokesčių mokėtojų sąrašo. Šį klausimą inicijavusi Lietuvos verslo konfederacija pakvietė diskusijai VDI ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus susipažinti su vyraujančia praktika ir reguliavimo teisiniu pagrįstumu. Darbdavių nuomone, kartais įmonės „baudžiamos“ nelabai pagrįstai, o to pasekmės esą yra labai skaudžios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus vedėja Aušra Bagdonaitė pristatė kolektyvinių sutarčių 2019 m. spalio mėn. – 2020 m. spalio mėn. stebėsenos rezultatus. Šiuo metu yra užregistruotos 304 galiojančios darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 – šakos, 2 teritorinės ir vien nacionalinė. Tendencijos išlieka maždaug tokios pačios – daugiausiai sutarčių yra viešajame sektoriuje švietimo ir mokymosi veikloje. Darbo pamokėjimo sistema minima daugiau sutarčių nei anksčiau, tačiau vis dar nėra tinkami reguliuojama.

Anot pranešėjos, kolektyvinėse sutartyse vis dar trūksta originalių kokybiškų nuostatų, pvz., dėl lyčių lygybės, dėl streso ir psichologinio smurto darbo aplinkoje ir pan. Vis dar labai dažnai pateikiamos nuorodos į Darbo kodeksą. Visą apžvalgą galima rasti čia.

Reaguodama į pranešimą R. Skyrienė paminėjo, jog daugelyje įmonių yra darbo tvarkos taisyklės, kuriose, jos manymu, nuostatos yra dar ir geresnės nei tipiškoje kolektyvinėje sutartyje. Žinoma, „jei darbdavys atsakingas ir vertina savo darbuotojus“.

Informacijos apie transporto sektoriaus tendencijas ir verslo aplinką pateikė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis. Anot jo, nuo karantino pradžios prarastos 87 įmonės ir virš 500 darbo vietų. Daug likusių dirbti įmonių yra įsiskolinusios (daugiausiai – vidutinio dydžio), skola „Sodrai“ išaugusi virš 400 proc. Tai matydamas verslas nebeinvestuoja, pranešėjo teigimu, „neatėjo“ pusė milijardo investicijų. Be to, įmonės keliasi į Europos vidurį (daugiausiai – į Vokietiją). Keleivių pervežimai taip pat labai nuostolingi, o savivaldybės negauna parmos iš vyriausybės. Todėl ir MMA pakėlimo poveikis transportui (čia taikomas koeficientas 1,65) esą bus pražūtingas.

Tiek LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, tiek socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė nesupratusios šio pristatymo tikslo, nes nebuvo suformuluotas joks nutarimo projektas.

Daugiausiai diskusijų ir astrų sukėlė Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio inicijuota diskusija  dėl MMA diferencijavimas pagal amžių. Jo teigimu, jaunimo nedarbas yra milžiniška problema, o vienintelė paskata juos samdyti būtų finansinė.

Lietuvos studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas pabrėžė, jog tai būtų diskriminacija pagal amžių, ką draudžia Darbo kodeksas. Kitas dalykas, anot jo, – didžioji dalis jaunimo yra studentai. Daug bakalauro studijų studentų yra dirbantys žmonės. Pagal statistiką Lietuvoje per savaitę studentai dirba vidutiniškai 33, tuo tarpu Europoje – 28 valandas. Skaičiavimai rodo, jog studentų pajamos Lietuvoje yra apie 500 eurų (su tėvų pagalba) per mėnesį, todėl sumažinus MMA, jie turės dirbti gerokai daugiau valandų, dėl ko nukentės studijų kokybė.

I. Ruginienė teigė norinti išgirsti iš darbdavių konkrečią viziją, kaip jie tai mato: kokioms amžiaus grupėms, kokio dydžio MMA būtų taikomas.

„Mes darbuotoją vertiname ne pagal lytį, amžių, ar įsitikinimus, bet pagal patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją, – kalbėjo ji. Be to, kiekviena, daugiau nei dvidešimt darbuotojų turinti Lietuvos įmonė, turi darbo apmokėjimo sistemas, kuriose patirties ir kvalifikacijos klausimai yra apspręsti, o MMA yra mokama už nekvalifikuotą darbą, kuris nėra susijęs nei su patirtimi, nei su kvalifikacija“.

Jos teigimu, profesinės sąjungos jau ir anksčiau palaikė diferencijavimo idėją, tačiau, anot I. Ruginienės, tai derėtų daryti remiantis sektoriais, o ne darbuotojų amžiumi, regionu ar kt. Pasak jos, Vakarų Europa stengiasi, kad kuo mažiau žmonių gautų MMA, o mes einam priešingu keliu – esamą MMA norime mažinti ir dar tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami.

Pasiūlymo nepalaikė ir viceministrė E. Radišauskienė, kuri teigė, kad realus jaunimo nedarbas nėra toks didelis, nes, kaip rodo duomenys, dalis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje dėl darbo paieškos išmokos, kiti – dėl galimybės gauti nedarbo draudimo išmoką.

E. Radišauskienė ragino šio klausimo nebenagrinėti, nes reiktų koreguoti ir Darbo kodeksą.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas taip pat įvardijo MMA diferencijavimą pagal amžių diskriminaciniu ir teigė, jog LiJOT pasisako apskritai prieš šio klausimo svarstymą. L.K.Vaičiakas atkreipė dėmesį ir į Europos Sąjungos jaunimo strategiją, kur aiškiai nurodyta, kad su jaunimo klausimais susijusiuose politikos srityse turėtų būti kovojama su diskriminacija dėl amžiaus. Anot jo, turime labai prastą situaciją su lyčių lygybe darbo rinkoje. Įtraukus dar vieną diskriminuojantį kriterijų  išeitų, kad jauna moteris būtų diskriminuojama dvigubai.

A.Romanovskis teigė nenorinti šio klausimo „buldozeriuoti“, esą siekiama tik pradėti diskusiją „dėl principų“.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas lapkričio 24 d.

LPSK informacija