LMPF | LIETUVIS PER GYVENIMĄ DIRBA ILGIAU NEI VIDUTINIS EUROPIETI
17648
post-template-default,single,single-post,postid-17648,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

LIETUVIS PER GYVENIMĄ DIRBA ILGIAU NEI VIDUTINIS EUROPIETI

LIETUVIS PER GYVENIMĄ DIRBA ILGIAU NEI VIDUTINIS EUROPIETI

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai.
Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais. Jau įprasta, kad vyrai dirba ilgiau negu moterys, tačiau šis skirtumas kiekvienais metais vis mažėja. 2000 metais vyrai dirbo 7,1 metais ilgiau negu moterys, tačiau iki 2019 metų šis lyčių skirtumas sumažėjo iki 4,9 metų.
Visoje ES ilgiausiai dirba švedai ir olandai – atitinkamai 42 ir 41 metus. Šių šalių gyventojus vejasi danai, kurie dirba 40 metų, vokiečiai, dirbantys 39,1 metus, ir estai, kurie dirba 39 metus. O trumpiausia darbingo gyvenimo trukmė fiksuojama Italijoje (32 metai), Kroatijoje (32,5 metai), Graikijoje (33,2 metai), Belgijoje ir Lenkijoje (33,6 metai).
Lietuvių vidutinis darbinis amžius siekia 37,1 metus. Visose ES šalyse darbingo gyvenimo trukmė augo, išskyrus Rumuniją, čia darbingas amžius, per 9 metus sutrumpėjo 2,2 metais. Didžiausias darbingo amžiaus didėjimas nuo 2000 iki 2019 metų pastebimas Maltoje, (7,6http://valstietis.lt/naujienos/salyje/lietuvis-per-gyvenima-dirba-ilgiau-nei-vidutinis-europietis/ metai), Vengrijoje (6,9 metai) ir Estijoje (5,6 metai), o mažiausias – Danijoje (1,7 metai) ir Graikijoje (1,8 metai).