28 Apr Europos profesinių sąjungų konfederacijos bei šakinių profesinių sąjungų europinių organizacijų pranešimas, skirtas tarptautinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai.
COVID-19 protrūkis parodė, kokie esame pažeidžiami prieš epidemiją ir kokių niokojančių padarinių tai gali atnešti – gyvenimui, sveikatai, visuomenei, mūsų ekonomikai.
Ši situacija labai aiškiai parodė, kaip svarbu apsaugoti žmones nuo ligų, ypač – darbovietėse.
Tai taip pat pademonstravo, kaip svarbu investuoti į kokybiškas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir sukurti geras darbo sąlygas sveikatos priežiūros bei kitiems svarbias užduotis atliekantiems darbuotojams. Taip pat – poreikį užtikrinti nedarbo pašalpas ir kitas priemones tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir žmonių pajamos.
Tarptautinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – mes prisimename visus tuos, kurie mirė nuo koronaviruso. Mes prisimename sveikatos apsaugos bei visus kitus darbuotojus, kurie mirė užsikrėtę koronavirusu darbe. Niekas neturi žūti dėl to, kad dirba!
Slaugės, paramedikai, kiti sveikatos apsaugos darbuotojai bei tie, kurie dirba ligoninių patalpose, kaip valytojai, susiduria su daug profesinės rizikos faktorių: biologiniu (kaip virusai), cheminiu (dėl daug kancerogeninių medžiagų, naudojamų medicininėje aplinkoje), fiziniu (pavyzdžiui, dėl aparatų keliamo triukšmo, radiacijos, paslydimų ar parkritimų pavojaus), ergonominiu (dėl sunkių svorių kilnojimo), psichologiniu (dėl intensyvių emocijų darbe ir darbo pamainomis) ir pavojingų vaistų.
Daug kitų darbuotojų taip pat dažnai susiduria su rizika susirgti. Pavyzdžiui, rūpybos darbuotojai, šiukšlių rinkėjai, mokytojai, transporto, parduotuvių, statybų, greito maisto sektoriaus darbuotojai, taip pat kurjerai, pristatymo darbuotojai yra tarp tų, kurie susiduria su aukšta rizika. Daug šių darbuotojų dirba fiziškai arti kitų, rizikuodami užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Daug žmonių dirba prastomis sąlygomis, yra mažai apmokami ir negali pasiimti nedarbingumo pažymėjimo – arba dėl to, kad negautų ligos išmokos, arba tiesiog negali sau to leisti. O, jei žmonės priversti dirbti sirgdami, tai kelia riziką tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams.
Būtina, kad visi egzistuojantys sveikatos ir saugumo teisės aktai ir susitarimai darbuotojams būtų tinkamai įgyvendinti, į tai įtraukiant socialinius partnerius. Taip pat reikia įvertinti, ar esama apsauga yra adekvati susiduriant su koronaviruso keliama grėsme. Jau dabar aišku, kad daug darbuotojų, taip pat ir sveikatos priežiūros, negavo reikiamų apsaugos priemonių. Investicijos į sveikatos ir saugos priemones, dialogas darbovietėse ir diskusijos dėl įgyvendinamų sveikatos ir saugos priemonių turi pereiti į kokybiškai naują lygį.
Dėl koronaviruso pandemijos sveikatos priežiūros sistemos buvo visiškai nustekentos. Viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų pajėgumams kovoje su sveikatos krize tikrai nepadėjo darbuotojų trūkumas, daugelyje šalių yra nepakankamai išvystyta infrastruktūra ir per menki biudžetai. Paskutinėje savo ataskaitoje Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžė, kad kovojant su virusu finansavimas viešajam sveikatos sektoriui yra esminis aspektas. Dėl to profesinės sąjungos ragina didinti finansavimą viešosioms sveikatos priežiūros paslaugoms – ne tik per krizę, bet ir po jos, ir nuosekliai didinti šio sektoriaus galimybes tinkamai reaguoti į šią bei ateities krizes.
Daug šalių dėl koronaviruso įvestos laikinos priemonės, kad ligos išmokų, pajamų apsaugos schemos apimtų ir darbuotojus, kurie dažnai į tai negali pretenduoti – įskaitant savarankiškai dirbančius bei platformų darbuotojus. Tai primena, kad yra kita ilgalaikė problema, kurią būtina spręsti: visi darbuotojai turėtų teisę gauti ligos pašalpas, nedarbo metu suteikiamas naudas ir kitą apsaugą. Taip pat – tinkamą jų sveikų ir saugių sąlygų užtikrinimą jų darbiniame gyvenime.
Daugiau: https://www.lpsk.lt/2020/04/28/siandien-tarptautine-darbuotoju-saugos-ir-sveikatos-diena/