10 Mar AR TEN TAUPYSIME?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, viena iš pagrindinių darbdavio pareigų – sudaryti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas. Vykdant valstybinių miškų valdymo reformą ir 2019 m. pradžioje 42 buvusias miškų urėdijas apjungus į 26 regioninius padalinius, buvo suformuota nauja regioninių padalinių struktūra. Tuo metu buvo puikiai suvokiama, kad darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) specialistas reikalingas kiekviename regioniniame padalinyje darbui pilnu etatu. Jais įsidarbino kitas pareigas turėję kompetentingi specialistai, manę, kad galės specializuotis šioje srityje.
Tačiau 2020 m. sausio 30 d. vykusiame VMU DSS specialistų susirinkime buvo išvardinti trys perspektyvų variantai šios srities specialistams įmonėje: vienas DSS specialistas dirba keliuose VMU regioniniuose padaliniuose, vienas DSS specialistas dirba 0,5 etato viename regioniniame padalinyje arba vienas DSS specialistas dirba viename regioniniame padalinyje ir jam dar priskiriamos viešųjų pirkimų specialisto funkcijos. Vasario 11 d. vykusiame regioninių padalinių vadovų pasitarime VMU darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus (DSSA) vadovas pristatė kaip ir pagrindinį variantą, t. y. kai vienas specialistas dirba per du regioninius padalinius.
Įvertinus tokias perspektyvas, kyla nemažai klausimų, pirmiausia dėl pavaldumo. Neliekant tiesioginio pavaldumo regioninio padalinio vadovui (planuojama, kad DSS specialistas bus pavaldus DSSA skyriaus vadovui), tampa sudėtingesnis ir ilgesnis problemų, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga sprendimas. DSSA skyriaus vadovas yra nutolęs nuo regioninių padalinių ir neturės galimybės operatyviai bei sklandžiai padėti spręsti susidariusias situacijas. Taip pat kyla problema tiesiogiai susijusi su atsakomybės paskirstymu, o ypatingai tai būtų aktualu įvykus nelaimingam atsitikimui. Jeigu DSS specialistas vykdo ir kitas funkcijas regioniniame padalinyje (pvz.: viešųjų pirkimų), tai būnant pavaldžiam dviem tiesioginiams vadovams toje pačioje įmonėje (regioninio padalinio vadovui ir DSSA skyriaus vadovui), būtų labai keblu organizuotis savo darbo ir darbo laiko planavimą, dėstyti prioritetus.
DSS specialistai privalo skirti pakankamai laiko vykdyti savo funkcijas, kad galėtų užtikrinti darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus. Neužtenka, kad būtų tvarkingi dokumentai ar surinkti reikalingi parašai. Darbuotojų saugą reglamentuoja daug teisės aktų, kurie keičiasi, atnaujinami ir juos reikia nuolat sekti. Įmonėje DSS užduotis yra ne tik kontroliuoti dirbančiuosius, bet ir pravesti jiems mokymus, vykdyti instruktavimus, aprūpinti darbo saugos priemonėmis, organizuoti jų sveikatos patikrinimus ir skiepijimus, tirti nelaimingus atsitikimus, incidentus, imtis priemonių jų išvengimui, rengti potvarkius darbuotojų sveikatos ir saugos, gaisrinės saugos temomis, vykdyti padalinyje potencialiai pavojingų įrenginių kontrolę, diegti prevencines priemones, kurios mažintų įmonėje nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičių, vykdyti vidinę kontrolę, darbuotojų neblaivumo patikrinimus. Jiems, vykdant FSC reikalavimus, priskirta ir medienos kirtimo bei miškų ūkio darbus atliekančių rangovinių įmonių darbuotojų saugos kontrolė. Tad įvertinus darbų apimtis, krūvius ir atstumus, kurie nuo nutolusių darbuotojų darbo vietų susidaro iki 150-200 km, DSS specialisto darbo dienos, savaitės, mėnesio darbo laikas išnaudojamas efektyviai. Tuo atveju, jeigu vienas DSS specialistas dirbtų dvejuose regioniniuose padaliniuose, atstumai padvigubėtų, o jo didžioji dalis darbo laiko būtų skiriama vien kelionei.
Šiuo metu DSS specialistai vykdo ir kitas įvairias regioninių padalinių vadovų potvarkiais pavestas funkcijas – nekilnojamojo turto registracija ir dokumentų tvarkymas, viešieji pirkimai, GPAIS, yra įvairų sudarytų komisijų nariai, taip pat pavaduoja atostogaujančius arba nedarbingumą turinčius kitų sričių specialistus, todėl jų (ne)užimtumo problemos tikrai nėra.
Numatoma, kad šios srities specialistams dar bus pavestos civilinės saugos ir aplinkos apsaugos užtikrinimo funkcijos. Tai taip pat bus papildomi darbai, kurių įgyvendinimui reikalingas darbo laikas. O tai jau taptų darbo pobūdžio ir darbo sąlygų pasikeitimu, todėl, siekiant išvengti darbo ginčų, DSS specialistai turėtų gauti papildomą apmokėjimą už papildomą darbą, kaip tai reglamentuoja Darbo kodekso 35 str.
Atsižvelgiant į aukščiau iškeltas problemas, yra akivaizdu, kad svarstant DSS specialistų darbo perspektyvas, buvo pamiršta ir neįvertinta pati miškininkystės ir medienos ruošos – vienos iš pavojingiausių veiklos sričių – specifika. Taip pat neįvertinti FSC ir Legal Source reikalavimai.
Tik palikus kiekviename regioniniame padalinyje po pilną DSS specialisto etatą būtų pakankamai skiriama dėmesio darbo kultūrai, darbuotojų sveikatos ir saugos būklei gerinti, o tai padėtų išvengti skaudžių pasekmių ir finansinių nuostolių (aritmetika paprasta – įvykus nelaimingam atsitikimui, įmonė netenka darbuotojo, neišvengiama prastovų, sumažėja darbo našumas ir apyvarta, sumokamos administracinės baudos, kompensacijos ir Sodros mokestis už padidintos rizikos buvimą įmonėje).
Atsižvelgiant į šiuolaikines vadybos tendencijas, noras įgyvendinti pokyčius įmonėje taupant darbuotojų ir jų saugių darbo sąlygų užtikrinimo sąskaita yra nepagrįstas, nešiuolaikiškas ir nesuprantamas.
Pabaigai klausimas, žvelgiant į ilgą VMU centrinės administracijos koridorių – ar tikrai darbuotojų saugos specialistai padaliniuose yra tas pirmasis rezervas, nuo kurio pradedamas VMU lėšų taupymas?
Rūta Kilčauskienė
Profesinių sąjungų jungtinės atstovybės narė
LMPF pirmininkės Dianos Raitelaitienės komentaras
Iš daugiametės darbo patirties DSS srityje žinau, kaip svarbi kiekviena detalė darbuotojų saugoje ir kiek nelaimių sukelia jų nesilaikymas. Svarbu turėti atsakingus DSS specialistus padaliniuose, ypatingai tokioje įmonėje, kuri išsiplėtusi per visą šalies teritoriją. Šiuo klausimu keletą kartų kalbėjau su VMU direktoriumi Valdu Kaubre. Manau, kad jis supranta darbuotojų saugos svarbą. Miškininkystės ir medienos ruošos darbų specifikai dėl sudėtingumo ir rizikos neprilygsta jokia kita ekonominės veiklos sritis ir nei vienai kitai veiklos sričiai, išskyrus miško darbus, Valstybinė darbo inspekcija nėra parengusi specialiųjų rekomendacijų darbams vykdyti. Keistai atrodo, kai VMU DSSA skyriaus vadovas nesistengia išsaugoti savo srities darbuotojų, o pats teikia siūlymus mažinti DSS specialistų skaičių regioniniuose padaliniuose, nors juose spręstinų darbuotojų saugos problemų pilna. Noriu dar priminti, kad padalinių struktūros keitimo procedūrose dalyvauja ne tik administracija, bet ir profsąjungų jungtinė atstovybė bei VMU valdyba.