28 Jan Miško darbų rangovai aptarė esamas ir būsimas problemas
Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) nariai per pusiaužiemį – sausio 25 dieną – susirinko pasidalinti mintimis, kokie praėję metai buvo miškininkams, miško rangovams, Valstybinių miškų urėdijai (VMU), privačių miškų savininkams, politikams, kuriems rūpi miškas bei dirbantys jame, o kartu pasidalinti ir įžvalgomis, ko tikėtis naujais metais. Su rangovais minėtus klausimus aptarė Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir Simonas Gentvilas, VMU direktorius Valdas Kaubrė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Susitikime rangovai išklausė, kokių pasikeitimų galima tikėtis dėl ES priimtos klimato kaitos programos. S. Gentvilo nuomone, rangovams neišvengiamai teks investuoti į naujas technologijas. Patys rangovai taip pat sutinka, kad Lietuvoje su dabartinėmis technologijomis mašininiu būdu galima kirsti apie 80 proc., nors šiuo metu rankiniu būdu dar kertama apie 40 proc. S. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad klimato kaitos programa numato plastiką pakeisti atsinaujinančiais produktais, todėl miško medžiagos naudojimas turi tik didėti.
VMU direktorius V. Kaubrė dar kartą pabrėžė, kad rangovus laiko partneriais. Jis sutiko, kad dar nepadaryta daug darbų pertvarkant valstybinių miškų valdymą. Jis su pavydu žiūrįs į Latviją, kur analogiška pertvarka jau įvykusi. V. Kaubrė priminė, kad rengiama skaitmeninė programa, kuri leis stebėti urėdijos padaliniuose vykstančius viešuosius pirkimus ir užkirsti kelią praktikai, kai nesąžiningi rangovai tuos pačius savo gamybinius pajėgumus deklaruoja skirtinguose padaliniuose bei laimi konkursus net neturėdami realios galimybės atlikti visų įsipareigotų darbų.
VMU suskaičiavo, kad per visą miško auginimo ciklą į miško sklypą su įvairiais darbais ateinama 60 kartų. Tad darbo rangovams ir ateityje tikrai pakaks.
Rangovai skundėsi dėl medienos apskaitos netikslumų, vėluojančio darbų priėmimo. VMU direktorius juos ragino aktyviai bendrauti su VMU administracija, pranešti apie kylančias problemas padaliniuose.
Daug naudingos informacijos pateikė A. Gaižutis, tikras miškų ekspertas. Jis paragino rangovus aktyviai dalyvauti visuose vykstančiuose procesuose: rengiant dokumentus naujam ES finansiniam laikotarpiui, kad kuo daugiau klimato kaitai skirtų pinigų atitektų tiesiogiai miškuose dirbantiems žmonėms; dalyvauti įstatymų kūrimo procese, nes pakeisti kvailą įstatymą daug sunkiau, nei jį taisyti kūrimo stadijoje; dėl gamtosaugos apribojimų, kurių įvedimas rangovams atsiliepia nuostoliais, kreiptis į teismus dėl žalos kompensavimo. Tam pritarė ir Simonas Gentvilas bei Kęstutis Bacvinka.
MDRA valdybos narys Audrius Radvilavičius pateikė valstybiniuose miškuose dirbančių rangovų įkainių analizę per 10 metų bei palygino su infliacija ir minimalios algos kilimu. Akivaizdi išvada – rangovų pajamos už tą patį atliktą darbą mažėja. Dėl to miške ženkliai sumažėjo dirbančiųjų – jie išėjo arba į kitus darbus, arba emigravo į užsienį. Rangovai juokaudami siūlė Seimo nariams priimti įstatymą, draudžiantį parduoti lagaminus ir taip sumažinti emigraciją.
Susitikime dalyvavę rangovai sutiko, kad didelė problema yra nelegalus ir pusiau legalus darbas. tačiau kol kas jie nemato būdų kovoti su šia įsisenėjusia blogybe. Visi vieningai sutarė, kad paskutiniuose rangos darbų konkursuose VMU įkainius mažino tie, kurie naudojasi nelegaliu darbu, nes mokant visus mokesčius pagal tokius įkainius be nuostolių dirbti neįmanoma.
Diskusijose pasiūlyta sekti Statybininkų asociacijos pavyzdžiu ir įvesti „Miško darbuotojo kortelę“, kuri padėtų kovoti su nelegaliu darbu ir jo neigiamomis pasekmėmis.
Renginio dalyviai konstatavo, kad jis buvo naudingas ir rangovams, ir svečiams, nes visi sužinojo daug naujienų ir aptarė galimybes, kaip spręsti problemas.
MRDA informacija