LMPF | Trišalėje taryboje aptarta Darbo kodekso „sėkmės istorija”
17374
post-template-default,single,single-post,postid-17374,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Trišalėje taryboje aptarta Darbo kodekso „sėkmės istorija”

Trišalėje taryboje aptarta Darbo kodekso „sėkmės istorija”

Sausio 21 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame turėjo būti svarstomas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktas kandidatų į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narius atrankos tvarkos aprašo projektas, tačiau socialiniams partneriams pareikalavus nuspręsta šią tvarką keisti iš esmės.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra ES patariamasis organas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų interesų grupių atstovai. Jis teikia Europos Komisijai, ES Tarybai ir Europos Parlamentui nuomonę ES klausimais. Lietuva, priešingai nei dauguma ES šalių, narius į EESRK deleguoja vyriausybės nutarimu, o juos iš įvairių organizacijų deleguotų atstovų renka speciali komisija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog profesinių sąjungų nuomone, ne vyriausybė, o savo kandidatus į EESRK teikiančios šalys turi spręsti, ką deleguos į komitetą. „Nesuprantu, kokį vaidmenį čia atlieka vyriausybė, ir kodėl jos sudaryta komisija turi rinkti mūsų kandidatus, kuriuos mes deleguojame ir už kuriuos mes atsakome“, – kalbėjo LPSK vadovė.

Darbdavių pusei palaikius šią poziciją buvo nuspręsta, jog Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai į EESRK bus siunčiami Trišalės tarybos nutarimu, o Nevyriausybinių organizacijų taryba rinks narius į komiteto trečiąją grupę. Kitame Trišalės tarybos posėdyje bus apsispręsta dėl atrankos kriterijų, o vėliau darbdavių ir darbuotojų pusės pateiks po 3 atstovus. Taip pat nuspręsta numatyti ir EESRK nario atšaukimo mechanizmą, jei pasirodytų, jog deleguotas asmuo netinkamas eiti šias pareigas.

Vėliau posėdyje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pristatė Darbo kodekso (DK) monitoringą nuo jo įsigaliojimo iki praeitų metų gruodžio mėn. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įvertino, kokią įtaką DK turėjo tiek darbo santykiams, tiek darbo rinkai, tiek ekonomikai.

Anot viceministrės, ministerija naująjį DK mato kaip sėkmės istoriją: jis lankstesnis (Lietuva yra 14 pagal Doing Business indeksą, t.y. darbo santykių lankstumą); jis turėjo įtakos darbo užmokesčio augimui,  sumažėjo gaunančiųjų minimalią mėnesio algą (MMA); gerėjo tiek dvišalis, tiek trišalis dialogas, kone dvigubai padidinta darbuotojų aprėptis kolektyvinėmis sutartimi;, išplėsta darbo ginčų komisijų (DGK) kompetencija, padidėjo pasitikėjimas jomis; 1,4 karto daugiau žmonių imigravo į Lietuvą, iš kurių dauguma yra grįžtančiųjų Lietuvos piliečių; daugėja trečiųjų šalių piliečių, kurie yra socialiai drausti, t.y. darbo sutartys sudarinėjamos Lietuvoje.

E. Radišauskienės teigimu, nepasitvirtino ir tam tikros baimės: buvo baiminamasi, kad terminuotos sutartys pakeis neterminuotas, tačiau tai esą nepasitvirtino. Bijota, kad daugės atleidimų darbdavio valia išmokant 6 atlyginimų dydžių išeitinę, tačiau tuo nėra piktnaudžiaujama, tėra tik 136 darbo sutarčių nutraukimai šiuo pagrindu. Pasak pareigūnės, pasiteisino ir privalomas darbuotojų atstovavimas, dialogas įmonėse vyksta: iš visų VDI patikrintų įmonių daugiausiai yra darbuotojų patikėtinių, nes Lietuvoje dominuoja mažos įmonės; darbo tarybų vaidmuo stiprėja, esą informavimas ir konsultavimas įgauna prasmę ir pokyčiai vyksta.

Kalbėdama apie iššūkius viceministrė išskyrė šiuos: darbo užmokesčio sistemos, nes privačiame sektoriuje dar labai jų trūksta, nors viešajame sektoriuje yra geresnė situacija („čia turi būti dedami mūsų akcentai, ir struktūrinių fondų lėšos ateityje turėtų būti skiriamos šiam sektoriui“); darbas su trečiųjų šalių piliečiais, kurie labiausiai nukenčia, nes dažnai neturi jokių socialinių garantijų („neturėtume toleruoti įmonių, išnaudojančių darbuotojus“); laikinasis įdarbinimas; lygių galimybių priemonės („ypač neįgaliųjų integravimas yra problema, nors įrankių yra“, „įmonėse nėra lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių arba jos apie bet ką“); vis dar dažni pažeidimai dėl darbo apmokėjimo ir darbo ir poilsio laiko („net ir garbingose įmonėse“). Taip pat labai svarbus psichologinis mikroklimatas darbe: nors psichologinis smurtas yra labai sunkiai įrodomas dalykas, bet šis reiškinys esą turi vis didesnę reikšmę.

Profesinių sąjungų atstovai tuo tarpu nebuvo tokie optimistiški ir vardijo problemas: VDI neveiklumas ir  neįgalumas; netikrinamos registruojamos kolektyvinės sutartys, tarp kurių pasitaiko ir gerokai darbuotojų sąlygas bloginančių;  DGK nariai dažnai neskiria, kas yra ginčas dėl intereso ir ginčas dėl teisės; sprendžiant dėl profesinės sąjungos lyderio atleidimo daugumą atvejų VDI priima profsąjungoms nepalankų sprendimą.

LPSK vadovė kritikavo darbo tarybų veikimo principą: „Yra įmonių, kuriose darbo tarybos veikia gerai, dažniausiai ten nemažai yra profesinės sąjungos atstovų. Bet didelį nerimą  kelia tai, kad daugėja atvejų, kai darbo tarybų nariai verčiami pasirašinėti konfidencialumo sutartis. Todėl jeigu darbo taryba turi atstovauti visiems darbuotojams, tai su tokiomis sutartimis tai yra neįmanoma“.

I. Ruginienė taip pat teigė, jog reikia iš esmės peržiūrėti baudas, kurias VDI gali skirti darbdaviams: „40-70 eurų baudos tikrai neatlieka tos funkcijos, kurią turėtų,- atbaidyti nuo noro daryti pažeidimus“.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė sakė, jog viešajame sektoriuje darbo tarybų iš viso nereikia, nes ir čia pasitaiko atvejų, kai darbo tarybos tampa uždarais klubais be galimybės visiems darbuotojams sužinoti, kokia veikla yra vykdoma ir kokie nutarimai priimami. Jai antrino ir Lietuvos pasaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas pateikdamas dar visai „šviežią“ Rusų dramos teatro pavyzdį.

Posėdžio pabaigoje viceministrė E. Radišauskienė informavo apie  Europos Komisijos iniciatyvą dėl bendrų principų Europos Sąjungoje nustatant MMA. Pradėta konsultacija su socialiniais partneriais siekiant išsiaiškinti, ar reikia imtis veiksmų šiuo klausimu ES mastu, ar jie nori dėl to derėtis tarpusavyje. Lietuvos darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos per savo europines asocijuotas struktūras taip pat turėtų teikti savo pastabas.

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis – vasario 4 d.