23 Jan Darbuotojai iš įmonių bėga ne dėl mažesnės algos: neteisybė, skatinanti keisti darbą
Rasa Dvaržeckytė
Kylančios algos motyvuoja darbuotojus, tačiau jei vieniems tas šuolis yra ypač didelis, o kitiems pokytis tesiekia vos porą procentų, darbdavys priekaištų neišvengs. Dar labiau įsiskaudinę jaučiasi įmonės senbuviai, kurie kartais lieka antrame plane.
au kuris laikas darbuotojai vėl yra padėties šeimininkai, nes kone kiekviena įmonė naujų žmonių priimtų nors ir šiandien. Kadangi darbo rinka yra sekli, kaip prieš krizės laikotarpį, daugelis vadovų neturi kitos išeities, kaip tik darbuotoją prisivilioti iš konkurentų.
Tokiu būdu prisiviliotas žmogus ne tik padidina įmonės sąnaudas, bet ir gali tapti kitų darbuotojų nepasitenkinimo šaltiniu. Įprastai atlyginimo dydis yra konfidenciali informacija, tačiau darbuotojai ne visada laikosi įsipareigojimų apie tai nekalbėti. Kartais užtenka užuominų ar nuogirdų, jog naujokai gauna didesnę algą, kartais ji viešai nurodoma ir darbo skelbime.
„Toks darbdavių požiūris labai žeidžia. Senbuviai jaučia nuoskaudą, nes yra įrodę savo lojalumą įmonei. O naujas žmogus net nespėjo pademonstruoti savo gebėjimų ir rezultatų, bet jam mokama daugiau vien dėl to, kad jis sutiko ateiti dirbti į įmonę. Jei tai yra verslo plėtra ir kuriamos naujos pozicijos, tuomet viskas aišku. Bet jei keli žmonės eina tokias pareigas, jei dirba vienodą darbą, vienam nustatyti didesnį atlyginimą negu kitam – jau prastos vadybos požymis“, – sako Valdas Grudė, personalo paieškos ir konsultacijų UAB „Primum Esse“ pardavimo vadovas, bendraturtis.
Būtent tokia neteisybė skatina žmones palikti darbovietę, kurioje jie pradirbo ne vienus metus.
„Tie darbuotojai, kurie dirba ilgą laiką, yra susigyvenę su įmone, tapatinasi su ja. Ir jie vertina ne tik atlyginimą, bet ir stabilumą, galbūt patirtį, kaip buvo elgiamasi per praėjusią ekonominę krizę. Ir net, tarkim, jei kurie nors metai įmonei nebuvo patys sėkmingiausi, manau, darbuotojai suprastų, jog nėra galimybių kelti algų, ir neišsilakstytų. Bet su neteisybe susitaiko retas“, – sako V. Grudė ir pabrėžia, kad lygiai taip pat skaudžiai žmonės priima vadovų elgesį, kai neslepiama, jog uždirbtas nemažas pelnas, vadovybė įsigyja prabangiausių automobilių, o darbuotojams atlyginimai nėra didinami.
Kalbinti VŽ įmonių vadovai teigia, jog su tokia problema, kad darbuotojai jaustų nepasitenkinimą naujokais, jie nėra susidūrę, nes paprasčiausiai naujiems žmonėms didesnių algų nei senbuviams nemoka.
„Kad tai vyksta kitose įmonėse, esu girdėjęs, bet mes savo žmones, kurie dirba jau ne vienus metus, vertiname ir mylime. Juolab kad pas mus dažniausia kaita tarp darbininkų, o ne specialistų, todėl natūralu, kad naujam darbuotojui pasiūlome darbą nuo paties žemiausio laiptelio“, – patirtimi dalijasi Aloyzas Ubis, Šalčininkų AB „Actas“ direktorius, valdybos pirmininkas.
Taigi pirmiausia naujokas dirba kaip pagalbinis darbuotojas, tuomet jis yra apmokomas ir jau gali tapti operatoriumi, prižiūrinčiu gamybos liniją.
„Žinoma, yra buvę atvejų, kai ateina naujas darbuotojas, greitai perpranta darbo specifiką, stengiasi ir pasiekia geresnių rezultatų nei senbuviai. Todėl natūralu, kad jis ir algą didesnę nei jų gauna. Ir tai yra ne senbuvių ignoravimas, o kaip tik parodymas jiems, kad tegul stengiasi ir patys galės uždirbti daugiau“, – pavyzdį pateikia A. Ubis.