LMPF | Ką svarbu žinoti, kad darbuotojo atleidimas netaptų diskriminacija (II dalis)
17312
post-template-default,single,single-post,postid-17312,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Ką svarbu žinoti, kad darbuotojo atleidimas netaptų diskriminacija (II dalis)

Ką svarbu žinoti, kad darbuotojo atleidimas netaptų diskriminacija (II dalis)

Ankstesniame straipsnyje pateikėme šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą ir atvejus, kada atleidimas iš darbo laikomas proporcingu padarytam nusižengimui ir nešališku darbdavio sprendimu, bei kas žinotina tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

Šioje dalyje informuojame  apie tai, ką būtina žinoti, jeigu dėl darbo pareigų pažeidimo norima atleisti profesinės sąjungos atstovą.

Papildomas garantijas Darbo kodeksas nustato darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantiems fiziniams asmenims – darbdavio lygmens profesinės sąjungos nariams, darbo tarybos nariams ir darbuotojų patikėtiniui. Darbo Kodekso 168 straipsnio 3 dalies norma nustato, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Darbdavys, savo iniciatyva norėdamas atleisti tokį darbuotoją dėl jo kaltės – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ar pakartotinai padaryto tokio pat darbo pareigų pažeidimo, privalo pateikti motyvuotą prašymą Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovui, kuris turi prašymą išnagrinėti per 20 darbo dienų. Taip pat, gavęs prašymą, darbo inspekcijos vadovas turi informuoti darbdavio darbuotojų atstovaujamąjį organą bei patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustatyti ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Pats darbdavys apie tokio prašymo pateikimą informuoti norimą atleisti darbuotoją pareigos neturi.

Į darbuotojo ar darbuotojų atstovo nuomonę darbo inspekcijos vadovas atsižvelgia, jei ji, jo manymu, svarbi sprendimui priimti. Nuomonės pareiškimas nėra privalomas, jo nebuvimas savaime nedaro įtakos sprendimo teisėtumui.

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Kol vyksta darbo ginčas, darbo sutartis su darbuotojo atstovavimą įgyvendinančiu asmeniu negali būti nutraukta.

Kai VDI sprendimas netenkina

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas tiek darbuotojo, tiek darbdavio per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.  Jame VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai nagrinėjami tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Administracinis teismas turi teisę panaikinti sprendimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei įsitikina, jog darbdavys iš tiesų atliko diskriminavimo veiksmus dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ir šiuo pagrindu nusprendė atleisti darbuotoją, arba jei buvo padaryta esminių sutikimo davimo procedūros pažeidimų.

Daugiau: http://pramprof.lt/index.php/news/646-ka-svarbu-zinoti-kad-darbuotojo-atleidimas-uz-pazeidimus-netaptu-diskriminacija-ii-dalis