LMPF | Urėdijų reforma – kartu ir teisėta, ir neteisėta
17285
post-template-default,single,single-post,postid-17285,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Urėdijų reforma – kartu ir teisėta, ir neteisėta

Urėdijų reforma – kartu ir teisėta, ir neteisėta

Seimas laiku neįvykdė Konstitucinio Teismo (KT) įpareigojimo iš naujo priimti prieš dvejus metus urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą. Bet, pasak politikų ir teisininkų, tai nereiškia, kad reforma atšaukiama ir grįžta buvęs urėdijų teisinis reguliavimas. Valdantieji tikisi artimiausiu metu užsitikrinti pakankamai balsų Seime, kad miškų urėdijų pertvarkos įstatymas būtų pakartotinai priimtas.

Pirmadienį įsigalioja dar šiemet balandžio viduryje priimtas KT nutarimas dėl 2017-ųjų liepą Seimo priimtų Miškų įstatymo pataisų, įteisinusių urėdijų pertvarką, konstitucingumo. Konstatuota, kad šios pataisos priimtos teisiškai ir procedūriškai netvarkingai, todėl prieštarauja Konstitucijai.

 Tačiau KT pabrėžė, kad nuo 2018 m. pradžios įsigaliojusios pataisos dėl valstybinių miškų urėdijų koncentravimo į vieną įmonę prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui „pagal priėmimo tvarką ir procedūrą“. Išaiškinta, kad pataisos Seime buvo priimtos ypatingos skubos tvarka, kuri turi būti taikoma tik išskirtiniais atvejais.

Paties Miškų įstatymo turinys ir pagal jį vykdyta urėdijų reforma KT nebuvo pripažinta kaip antikonstitucinė.

Įsigaliojimą atidėjo iki gruodžio

KT oficialiai paskelbus kurį nors įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, tas teisės aktas nebegali būti taikomas.Todėl Teismas iki gruodžio 2 d. atidėjo savo balandį priimto sprendimo dėl miškų urėdijų pertvarkos oficialų paskelbimą bei įsigaliojimą ir taip paliko Seimui daugiau kaip pusmetį teisiškai susitvarkyti.

Priešingu atveju, anot KT, „kiltų teisinių spragų ir neapibrėžtumo“ dėl jau faktiškai įgyvendintos valstybinių miškų urėdijų reformos.

„KT konstatavo, kad jeigu nutarimą šioje byloje oficialiai paskelbtų iškart po jo viešo paskelbimo Teismo posėdyje, atsirastų Miškų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl kurio galėtų būti sutrikdytas miškų ūkio valdymas ir tvarkymas“, – nurodė Teismas.

Keičiamas tik vienas žodis

Bet Seimas nesuskubo iki gruodžio 2-osios pataisyti Miškų įstatymo pagal visas procedūras. Kilo politinių ir teisinių parlamentarų diskusijų dėl patvirtintojo urėdijų reformos modelio efektyvumo.

Todėl nuo šio pirmadienio nebegalioja 2017 m. viduryje priimtosios pataisos, atvėrusios kelią sukoncentruoti 42 urėdijas į vieną įmonę Valstybinių miškų urėdiją.

Tai sukėlė klausimų, ar reforma teisėta, ar tebegalios, ar galbūt grįžta buvusi tvarka, kai veikia kelios dešimtys pavienių urėdijų. Kaip nuo gruodžio 2-osios gyvens urėdijos, kiek jų bus ir ar nebus betvarkės šiame ūkyje?“ – Seimo posėdyje praėjusį ketvirtadienį klausė konservatorius Mykolas Majauskas.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai Seimas galėjo laiku perbalsuoti dėl įstatymo iki gruodžio 2 d.

Bet ir vėl nepakako balsų. Opozicijai atsisakant dalyvauti įstatymo priėmime, balsavime dalyvavo tik 63 Seimo nariai – nepakankamai, kad pataisos būtų patvirtintos. Kvorumas šiuo atveju yra 71 balsavime dalyvaujantis parlamentaras.

Atnaujintame įstatymo projekte yra vienintelis pakeitimas – formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“.

Opozicija nepatenkinta

M. Majauskui užsiminus, kad dėl nepriimamo įstatymo atsakomybę turi prisiimti valdantieji, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja valstietė-žalioji Rima Baškienė atsakė, kad „atsakingi visi vienodai“, ir priminė, jog būtent opozicija trukdo priimti įstatymą iš naujo.

„Valdančioji dauguma daug kartų siūlė įtraukti į darbotvarkę balsavimą, deja, opozicija, ištraukdama korteles, neleido šiam procesui įvykti – trukdė priimti, nes nedalyvavo balsavime“, – tvirtino R. Baškienė.

Jurgis Razma, vienas konservatorių lyderių, VŽ aiškino, kad jų frakcija yra „nusivylusi tuo, ką matome po urėdijų reformos – įsivyravęs chaosas“. Todėl konservatoriai esą ir nenori prisidėti prie pakartotinio teisinio šios pertvarkos patvirtinimo, nors prieš kiek daugiau nei dvejus metus balsavo už ją.

„Kita vertus, tikėjomės, kad valdantieji ateis pas mus pasikalbėti, pasitarti dėl šios reformos. Bet toks pokalbis neįvyko, tokios iniciatyvos jie neparodė“, – sakė J. Razma ir leido suprasti, kad opozicija nusprendė valdantiesiems palikti savo balsais „prisiimti atsakomybę už nevykusią reformą“.

Seimo vicepirmininkė R. Baškienė tikina, kad dar vienas bandymas balsuoti Seimo posėdyje dėl Miškų įstatymo pataisų priėmimo turėtų įvykti gruodžio 10-ąją, kai antrą kartą bus svarstomas 2020 m. biudžetas ir bus daug valdančiųjų.

Pats KT nurodė, kad niekas nesikeičia

Tačiau ar tai nereiškia, kad nuo šio pirmadienio savaime yra atkuriamas buvęs urėdijų veiklos modelis, t. y. sugrįžta 42 urėdijos, nesujungtos į vieną centralizuotą įmonę?

Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, tikina, kad taip nėra. Esą niekas nesikeičia ir tebėra galiojantys visi teisės aktai dėl Valstybinių miškų urėdijos įsteigimo bei veiklos.

Atkreipiamas dėmesys ir į patį balandį priimtąjį KT nutarimą. Jame, be kita ko, rašoma: „Šis nutarimas, kuriuo Miškų įstatymo pakeitimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, savaime nekeičia nustatyto miškų ūkio valdymo modelio, pagal kurį Lietuvoje veikia viena valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.“

Paaiškinta, kad Vyriausybės nutarimas dėl urėdijų reformos buvo priimtas remiantis ne tik Miškų įstatymo, bet ir kitų įstatymų nuostatomis. O balandį paskelbtasis ir gruodį įsigaliojęs Teismo sprendimas „nesuteikia pagrindo ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumą ir jo galiojimą“.

Maža to, pranešime apie KT patvirtintąjį sprendimą paaiškinta, kad „jeigu Seimas nesiimtų priemonių Miškų ūkio įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti, oficialiai paskelbus šį KT nutarimą, miškų ūkio valdymo modelis, be kita ko, tai, kiek miškų urėdijų galėtų veikti, įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas, tačiau savaime nebūtų atkurtas Miškų įstatyme buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvoje veikė 42 miškų urėdijos“.

Problemų vis dėlto kyla

Bet Dainius Žalimas, KT pirmininkas, teigia, kad kyla tam tikrų teisinių problemų dėl pirmadienį įsigaliojusio Teismo nutarimo. Jis atkreipė BNS dėmesį, kad prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintu įstatymu pakeista ir daugiau Miškų įstatymo straipsnių, susijusių su miškų valdymu ir tvarkymu.

„Tai reiškia, kad nuo gruodžio 2 d. lieka nesureguliuota, pvz., valstybinės miško žemės valdymas patikėjimo teise, miškų urėdijų valstybinės funkcijos, valstybinių miškų pareigūnų gyvybės ir sveikatos draudimas, miškų valdytojų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą, uždraudimas asmenims lankytis miškuose, miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, ligų, kenkėjų ir pan.“ – teigė D. Žalimas.

„Tai gali tam tikru mastu sutrikdyti miškų ūkio valdymą ir tvarkymą, Valstybinių miškų urėdijos darbą. Tačiau tai yra teisės taikymo klausimai, kurie spręstini ją taikančių institucijų praktikoje“, – pridūrė jis.

Koalicijos atstovai nepasirašė

Dėl urėdijų pertvarkos įstatymo teisėtumo į KT 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pvz., pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Bet pastarųjų reformos aspektų KT nenagrinėjo. Jo išvadoje konstatuojamas tik prieštaravimas Konstitucijai „pagal teisės akto priėmimo tvarka“. Teismas įpareigojo Seimą pakoreguoti Statute nustatytą įstatymų svarstymo ir priėmimo ypatingos skubos tvarką, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama. Tokios pataisos Seimo praėjusią savaitę buvo priimtos. Kreipimosi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – Socialdemokratų darbo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų atstovai.

Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis po KT sprendimo prognozavo, kad nėra priemonių, kaip jį įgyvendinti.

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/12/02/urediju-reforma–kartu-ir-teiseta-ir-neteiseta#ixzz66wd2J1I7