12 Lap Mokesčių pornografija Norvegijoje: visi žino, kiek uždirba kaimynai
Teoriškai rinkos veikia geriau, kai informacija yra vieša ir visiems prieinama. O jei kalbėsime apie uždarbį? Vieną įdomiausių su atlygio viešinimu susijusių eksperimentų įgyvendino Norvegija. Ko galima pasimokyti iš valstybės mastu įgyvendintos skaidrumo politikos?
Norvegijoje viešai prieinami visų piliečių atlyginimai nėra naujiena. Popieriuje jie surašomi nuo XIX a pabaigos, daugiau kaip šimtmetį pasižiūrėti, kiek uždirba kaimynas, kolega ar giminaitis galėjo visi oficialiai paprašę pateikti finansinius dokumentus. Lūžis įvyko 2001 m., kai informacija apie piliečių mokamus mokesčius pirmą kartą buvo paskelbta internete. Visuomenė nesistebėjo, kad žiniasklaida ėmė sudarinėti daugiausia uždirbančių norvegų dešimtukus, skaičiuoti, kiek mokesčių moka politiniai ir kultūros veikėjai, sportininkai ir įžymybės. Tačiau į finansinį vojerizmą pasinėrė ir nemaža dalis eilinių norvegų. Skelbiama, kad buvo laikotarpių, kai daugiau šalies gyventojų tyrinėjo mokesčių duomenis, negu žiūrėjo vaizdo įrašus „Youtube“. Atsirado programėlių, kurios žemėlapyje rodė, kiek uždirba kaimynai arba leido rikiuoti „Facebook“ draugus pagal jų pajamas. Galiausiai 2014 m. sugalvota, kad naršyti duomenų bazėje galima tik užsiregistravus – paieškų iškart sumažėjo 88%.
Ricardo Perezas-Truglia, Kalifornijos universiteto Andersono vadybos mokyklos profesorius, aiškinosi, kaip viešai skelbiama informacija apie uždarbį koreliuoja su žmonių savijauta.
Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2019/11/10/mokesciu-pornografijanorvegijoje-visi-zino-kiek-uzdirba-kaimynai#ixzz655AwTDkP
