LMPF IX-to suvažiavimo rezoliucija

30 Sep LMPF IX-to suvažiavimo rezoliucija

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) IX-to suvažiavimo rezoliucija

DĖL SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS IR VALDYMO PRINCIPŲ

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOJE

2019-09-27

Trakai

Beveik du metus veikianti VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU), be teigiamų dalykų, išryškino  ir tam tikras  centralizuoto valdymo problemas ir trūkumus. Abejonės, kurias prieš valstybinių miškų valdymo reformos pradžią reiškė LMPF, buvo pagrįstos. Vykdant reformą skubos tvarka, jai nebuvo tinkamai pasiruošta. Regioninių padalinių administracijos darbuotojų skaičius  sumažintas iki minimalaus, argumentuojant,  kad bendrosios funkcijos bus centralizuotos, tačiau  realiai dauguma jų iki šios dienos vykdomos regioniniuose padaliniuose,  norminiai dokumentai ir procedūros nesupaprastintos, o kai kurie procesai dar labiau subiurokratinti ir išplėsti. Neapjungtos ar netinkamai tarpusavyje integruotos kompiuterinės apskaitos programos bei miškotvarkos medžiaga verčia daug skaičiavimų regioniniuose padaliniuose atlikti rankiniu būdu. Nemažėjantis popierizmas,  reikalavimai  daugumą informacijos pateikti skubos tvarka kai kurių regioninių padalinių specialistų darbo krūvius padarė neadekvačiais, viršijančiais normalią darbo laiko trukmę ir neatitinkančius patvirtintų  pareigybių aprašymų.

VMU, deklaruodama esanti šiuolaikiška, atvira įmone, ėmėsi vadovautis ne modernia,  demokratiška, darbdavio – darbuotojų  pasitikėjimu paremta žmogiškųjų išteklių valdymo praktika, bet nukrypo  į vadovavimą biurokratinėmis priemonėmis  ir darbuotojų psichologinį spaudimą.  VMU specialistai prieš metus, o darbininkai – prieš pusę metų, naujose darbo sutartyse pasirašytinai buvo įpareigoti laikytis darbo tvarkos taisyklių, saugoti konfidencialią darbdavio informaciją ir t.t. Nors darbuotojai įpareigoti laikytis nesamų vidaus teisės aktų, pirmiausia skubiai ruošiamos tvarkos darbuotojų kontrolei ir stebėjimui, įvairiems suvaržymams, kas žlugdo darbuotojų saviraišką ir mažina motyvaciją dirbti įmonėje.

Išsiplėtus centrinei administracijai ir jos specialistams patvirtinus ženkliai didesnius atlyginimus nei regioniniuose padaliniuose, taupoma tik regioninių padalinių darbuotojų sąskaita. Nesančio darbuotojo pavadavimas, papildomų funkcijų vykdymas, pareigybių sugretinimas nelaikomi papildomais  darbais ir už tai neapmokama. Regioninių padalinių struktūrose yra laisvų etatų, kurių išlaikymas  turi būti įtrauktas į darbo užmokesčio fondą ir iš kurio socialiai atsakinga įmonė  turėtų mokėti priedus už papildomus darbus ir nesančių darbuotojų pavadavimą. Pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje miškininkams į vidutinį darbo užmokesčio skaičiavimą uždrausta įtraukti premijas, gautas už metinius darbo rezultatus.  Nesilaikoma LR Vyriausybės nutarimo Nr. 496, pagal kurį  už ypatingą darbų pobūdį, darbuotojams, kurie ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko dirba lauko sąlygomis, privaloma skirti kasmet 2 darbo dienas papildomų atostogų. Iki šiol nėra sezoninių, pavojingų darbų, adaptuotų VMU veiklai, sąrašo.

Yra darbuotojų, kuriems vis dar mokamas mažesnis, nei Darbo užmokesčio sistemoje nustatytas, bazinis darbo užmokestis. Pastarieji iki reformos gavo ženkliai mažesnius atlyginimus, todėl jiems ribojamas darbo užmokesčio kėlimo procentas. Iki šiol nesuformuluoti Darbo užmokesčio sistemoje numatyti  kintamosios  darbo užmokesčio dalies skyrimo kriterijai. Nėra vieningo, visai įmonei pritaikyto darbų saugos reglamentavimo ir tvarkų.

VMU administracija, turėdama savo Teisės skyrių ir gerai apmokamus specialistus,  informavimo-konsultavimo, kolektyvinių derybų procedūroms, darbo ginčams spręsti samdo garsią  ir brangią advokatų kontorą. Tai taip pat simbolizuoja atitinkamą įmonės administracijos požiūrį į eilinius darbuotojus, juos atstovaujančias profesines sąjungas, per finansinę galią demonstruojama teisinė galia.

Praėjusi krizė ir paskutinių medienos aukcionų rezultatai parodė, kiek yra rizikinga pajamų priklausomybė tik iš vieno pajamų šaltinio – prekybos mediena. Parengtoje VMU strategijoje  neieškoma galimybių gauti papildomų pajamų iš karjerų, durpynų eksploatavimo,  pirminio medienos apdirbimo,  turizmo, rekreacijos, mechanizmų ir patalpų nuomos, paslaugų miško savininkams, mokymo įstaigoms, kitų alternatyvių veiklų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, IX-to LMPF suvažiavimo delegatai ragina VMU vadovybę:

1. Tinkamai pasirinkti prioritetus, pirmaeilį dėmesį skirti skubiam kompiuterinių programų pritaikymui centralizuotos įmonės poreikių tenkinimui ir kuo skubiau perimti iš regioninių padalinių numatytas centralizuoti funkcijas.
2. Atsižvelgiant į darbuotojų skaičiaus sumažėjimą ir siekiant sumažinti biurokratijos krūvius, inicijuoti teisės aktų, nuostatų, normatyvų, reglamentuojančių miškininkystės veiklą, supaprastinimą, atsisakant nereikalingos biurokratijos ir normavimo.
3. Atsisakyti nedemokratiško ir biurokratinio įmonės valdymo, įsprausto į įvairių perteklinių tvarkų rėmus, perdėtą darbuotojų stebėseną ir kontrolę. Vadovautis šiuolaikine žmogiškųjų išteklių valdymo praktika, skatinant darbuotojų iniciatyvas ir įmonės motyvaciją siekti gerų darbo rezultatų.
4. Nutraukti taupymą ir įmonės finansinių rodiklių gerinimą regioninių padalinių darbuotojų sąskaita. Darbų vadybą ir žmogiškųjų resursų valdymą organizuoti taip, kad taupant lėšas, kuo daugiau darbų atliktų  patys brangiai apmokami centrinės administracijos specialistai ir kuo mažiau paslaugų būtų perkama iš šalies.
5. Ieškoti galimybių plėsti įmonės pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, inicijuojant atitinkamos įstatyminės bazės keitimą.
6. Ne tik deklaruoti, bet ir realiai tapti demokratiška, socialiai atsakinga, savo darbuotojus vertinančia ir saugančia  valstybės įmone.

Rezoliucija priimta Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos IX-me suvažiavime. Nutarta rezoliuciją pateikti VĮ Valstybinių miškų urėdijai, Aplinkos ministerijai bei paskelbti viešai.