06 May IŠBANDYMAI NAUJAI VMU DARBO UŽMOKESČIO SISTEMAI
Nemažai kainavusi, daug laiko ir pastangų VMU administracijai atėmusi, naujoji darbo užmokesčio sistema pradėjo savo išbandymą. Nuo pat pirmųjų susitikimų su VMU vadovais, Profesinių sąjungų jungtinė atstovybė siūlė neišradinėti dviračio ir, pasirinkus kažkurią iš pažangesnių ir dosnesnių buvusių miškų urėdijų darbo užmokesčio sistemų, ją papildžius, pritaikyti visai VMU. Nors atlyginimai ar tarifiniai įkainiai miškų urėdijose buvo gana skirtingi, tačiau santykiniai specialistų atlyginimų dydžiai tarp pareigybių ar darbininkų darbo operacijų tarifinių atlygių, atmetus kai kuriuos nukrypimus dėl subjektyvių priežasčių, buvo susiformavę ir nusistovėję. Taip pat buvo išsigryninę optimalūs miško ūkio darbų klasifikatoriai ir darbų išskirstymas pagal atlikimo požymius. Vidutinės apimties miškų urėdijos darbo užmokesčio sistema su visų darbų įkainiais buvo 10 – 15 lapų. Teko matyti ir sutelpančią į 3 – 4 lapus. Dabar gi ją, be pačios sistemos aprašo, turime 44 lapuose, ir vis dar pasipildančią.
Darbo užmokesčio sistema, jos aprašas, pasamdžius įmonę iš šalies, neturinčią patirties miško ūkio darbų specifikoje, buvo sukurta naujai. Kaip žinia, pagal ją, VMU darbuotojo darbo užmokestį sudaro pastovioji darbo užmokesčio dalis, į kurią įeina bazinis darbo užmokestis ar tarifinis atlygis, kompetencijos individualioji dalis, veiklos individualioji dalis ir kintamoji darbo užmokesčio dalis bei priemokos. Siekiant užtikrinti VMU vadovybės pažadą, kad dėl naujos darbo užmokesčio sistemos niekam atlyginimai neturi sumažėti, įvesta dar viena atlyginimo dalis – išlyginamoji, kurios dydis lygus skirtumui tarp buvusio darbuotojo darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio pagal naują sistemą, jeigu jis sumažėja. Tokia yra teorija, praktikoje viskas yra daug painiau.
Nustatant pareigybių bazinius darbo užmokesčio dydžius buvo remiamasi visų Lietuvos įmonių atlyginimų rinkos vertinimu. VMU vadovybės atlyginimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, todėl, Jungtinės atstovybės nuomone, būtų buvę realiau kitiems VMU darbuotojams šiuos dydžius nustatyti vadovaujantis miškų urėdijose mokėtų darbo užmokesčių dydžių medianomis, nes daugumai miškų ūkiui būdingų pareigybių sunku rasti atitikmenis kitose ūkio šakose, be to, tai geriau atspindėtų pareigybių hierarchiją ar svarbą miškų ūkio veikloje. Nevertinsime centrinei administracijai nustatytų bazinių atlyginimų dydžių, tačiau, pačių darbuotojų ir kai kurių padalinių vadovų nuomone, pagal priskyrimą pareigybės lygiui yra nuskriausti gamybos organizavimo vyr. specialistai, prekybos vadybininkai bei logistikos specialistai, ant kurių pečių laikosi visa medienos gamyba ir prekyba. O juk nuo jų sėkmingos veiklos labiausiai priklauso pagrindinės VMU pajamos.
Kadangi tik dalyje regioninių padalinių yra personalo specialistai, matome, kad nepakankamai įvertinti tie duomenų valdymo specialistai, kuriems papildomai pridėta personalo funkcija, deklaruojant, kad tai yra laikina. Tačiau iki to laiko, kol ši funkcija bus centralizuota, už tai turėtų būti mokama kaip už papildomą darbą, juo labiau, kad šiame etape darbo su personalo reikalais yra iš tiesų labai daug.
Jungtinė atstovybė taip pat siūlė, kad būtų vienodo dydžio priedai, t. y. maksimaliai po 20 proc. už kompetencijos ir veiklos individualiąsias dalis, tačiau palikta pradinė schema – iki 20 proc. už kompetenciją ir iki 10 proc. už veiklos apimtis. Kai tarp regioninių padalinių darbų apimtys skiriasi dvigubai, gaunamas 7 – 10 proc. bazinio darbo užmokesčio priedas dėl veiklos apimties nėra motyvuojantis ir teisingas.
Sumaištį įnešė nuostata, kad darbuotojui gautas darbo užmokestis negali didėti daugiau kaip 20 proc. Dėl šios priežasties naujoji darbo užmokesčio sistema neišsprendė tame pačiame padalinyje dirbančių to pateis lygio specialistų atlyginimo skirtumų vien todėl, kad praeityje, dirbant atskirose miškų urėdijose, kažkurioje atlyginimai buvo mažesni. Kuriozas, tačiau į mažesnį atlyginimą gaunančio darbuotojo vietą priimtas naujas darbuotojas, turintis tokią pačią kompetenciją, jau gautų normalų, pagal pareigų lygį priklausantį darbo užmokestį. Laimėjo tie darbuotojais, kurie, prieš susijungiant, sugebėjo įsidarbinti į tą padalinį, kuriame atlyginimai buvo didesni. Įvyko nesusipratimas ir dėl bazinio atlyginimo dydžio. Konsultacijų metu nebuvo net užsiminta, kad darbuotojams, kurių atlyginimai atitinkamame pareigų lygyje, nustačius priedus už kompetenciją ir veiklos apimtis didės daugiau kaip 20 procentų, bus mažinamas bazinis atlyginimo dydis. Galvojant logiškai, bazinis atlyginimo dydis turėtų būti konstanta, visiems to lygio darbuotojams vienodas dydis, nuo kurio skaičiuojami kiti priedai, ir tai turėtų būti pagrindas tos pačios pareigybės atlyginimų suvienodinimui visoje VMU.
Jungtinė atstovybė pasisakė ir prieš pernelyg susmulkintus arba, atvirkščiai, kai kurių darbų nepakankamai išdiferencijuotus, įkainius. Pavyzdžiui, iki naujos sistemos daugelyje medelynų buvo taikomi pareiginiai atlyginimai, tame tarpe ir sezoniniams darbams. Tik nuolatinio pobūdžio darbui, pvz. ravėjimui, buvo taikomi vienetiniai įkainiai. Sunkiai suvokiama, kaip apskaityti ir įvertinti 16 puslapių aprašytus smulkius darbus, kad ir suskaičiuoti nuneštus vandens kibirus arba tokius darbus, kurie įkainuoti trimis centais už vienetą, regioniniame padalinyje, kuriame yra trys, kad ir laikomi neperspektyviais medelynai, nutolę vienas nuo kito per dešimtis kilometrų, o paliktas tik vienintelis medelyno vadovo etatas. Smulkūs darbai tikrai liks neapskaityti arba bus surašomi „iš lubų“.
Daug buvo dėta pastangų ir dėl geresnių miško darbų tarifinių įkainių. Jungtinės atstovybės pastangomis tą pačią dieną buvo atšauktas pirminis VMU direktoriaus įsakymas dėl tarifinių atlygių ir tik po to atsirado dalį įkainių pagerinantys koeficientai. Bet dėl to pati darbo užmokesčio sistema tapo dar painesnė, kaip sako ją naudojantys, lengva suklysti, kai nėra tiksliai apibrėžtas koeficientų taikymas.
Kol kas „paleista“ tik pastovioji darbo užmokesčio dalis. Matyt, ne ką paprasčiau bus ir su kintamąja dalimi, kuri taip pat bus biurokratiškai apkrauta: reikės kiekvienam darbuotojui nustatyti asmeninius tikslus, juos derinti prie padaliniui ir įmonei iškeltų tikslų, pasibaigus vertinamam laikotarpiui, pagal kažkokią metodiką įvertinti, kokia dalimi jie įvykdyti, po to susieti su regioninio padalinio ir visos VMU rezultatais. Tad laukia ne mažesnis Sizifo darbas, kuriame taip pat bus daug subjektyvumo ir daug nepatenkintų.
Čia aprašyta tik dalis problemų, susijusių su nauja darbo užmokesčio sistema. Vienintelė paguoda, kad jos apraše yra nuostata per pirmąjį pusmetį atlikti vertinimą, t. y. taisyti pastebėtus trūkumus. Tą VMU vadovybė tikrai daro, pavyzdžiui, išimties tvarka pritaikant koeficientus, padidinančius bazinius darbo užmokesčio dydžius kai kuriems centrinės administracijos darbuotojams. Tikėkimės, kad, sprendžiant aukščiau aprašytas problemas, greitai ateis eilė tokius koeficientus pritaikyti ir kai kuriems regioninių padalinių specialistams, o pati darbo užmokesčio sistema bus tobulinama ją darant paprastesnę.
Juozas Ūsas
LMPF pirmininko pavaduotojas