09 Apr AR TUO KELIU EINAMA?
Valstybinių miškų urėdija paskelbtoje veiklos strategijoje deklaruoja siekius būti skaidria, etiškus ir sąžiningus principus taikančia, maksimaliai visuomenei atvira, dėmesinga žmogui, įmone.
Dar informavimo-konsultavimo procedūrų metu Profesinių sąjungų jungtinė atstovybė prieštaravo pateiktai VMU darbuotojų Darbo sutarties formai dėl tikrai perteklinių darbuotojų įsipareigojimų darbdavio naudai, gerokai viršijančių Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos pavyzdinės darbo sutarties reikalavimus. Nerimą kėlė Darbo sutarties punktas, kuriame teigiama, kad darbuotojas sutartimi informuojamas, jog įmonė skaitys jo elektroninį paštą, stebės naudojimąsi internetu. Dar paslaptingiau atrodė darbo sutarties punktas su darbuotojų įsipareigojimu neterminuotai laikyti paslaptyje visą bet kokio pobūdžio informaciją, susijusią su darbdaviu ir jo veikla, o šis punktas darbuotojui galios net ir po darbo sutarties nutraukimo. Neramu buvo ir dėl punkto, kuriame darbuotojas sutinka, kad darbdavys naudos visus darbuotojo ir jo nepilnamečių šeimos narių asmens duomenis, net ir tuos, kuriuos darbdavys gaus iš trečiosios šalies. Kaip žinia, informavimo-konsultavimo procedūros nėra derybos. Jų metu darbdavys turėjo prievolę tik informuoti JA atstovybę, bet neprivalėjo atsižvelgti į jos prieštaravimus ar siūlymus. Tad, nenorint trukdyti ir taip gerokai stringančiai reorganizacijai bei gavus VMU vadovybės užtikrinimą, kad kitais vidiniais dokumentais bus nustatyta, kas yra VMU konfidenciali informacija, o darbuotojai bus informuojami, jei bus taikomas jų elektroninio pašto stebėjimas, bei šiek tiek pašvelninus kai kuriuos kitus Darbo sutarties punktus, minėtos nuostatos sutartyje liko galioti.
Tačiau atrodo, kad reikalai pakrypo ne visiškai taip ir jau susiduriama su kai kuriomis pasekmėmis. Kai kurie „atsitiktinumai“ su elektroniniais laiškais leidžia daryti atitinkamas prielaidas. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti faktą, kai apie regioninių padalinių vadovams išsiųsto elektroninio laiško turinį, gaunamas VMU direktoriaus pavaduotojo komentaras. Įdomesnė intriga buvo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsakymų VMU valdybos narėms – darbuotojų atstovėms į jų paklausimą, ar buvo pagrįstai verčiamos nusišalinti valdyboje svarstant darbo užmokesčio ir kitus socialinius klausimus. Po kelių nesėkmingų bandymų VTEK-o laiškus gauti į tarnybinius elektroninius paštus, palankus darbuotojų atstovėms atsakymas gautas tik VTEK-ui laiškus išsiuntus jų asmeninių elektroninių paštų adresais.
VMU administracija, matyt, vadovaudamasi aukščiau minėtus darbo sutarties punktais dėl informacijos paslapties, draudžia darbuotojams bendrauti su žiniasklaida, nors pati teigia, kad didžioji dauguma darbuotojų yra profesionalai, tad jie galėtų tikrai kompetentingai skleisti žinią apie situaciją VMU. Iš VMU išeinanti vien tik oficiali informacija, kad viskas čia klostosi tik labai gerai, visuomenei neatrodo įtikinamai, nes nesklandumų pasitaiko visur ir visada. Dar įdomiau, kad nuo tiesioginio kontakto su eiliniais darbuotojais siekiama apsaugoti ir VMU valdybos narius. Vieno VMU administracijos vadovų elektroniniame laiške padaliniams nurodyta, kad jei valdybos narys tiesiogiai kreipiasi į darbuotoją, darbuotojas pirmiausiai privalo apie tai informuoti VMU vadovus. Paslaptingai atrodo ir nežinia kokiam tikslui skirta bei nežinia kokius duomenis apie eilinius darbuotojus renkanti VMU kontrolės skyriaus mistinė vyr. specialistų grupė, kurių nei pavardžių nei kontaktų nėra paskelbtuose įmonės administracijos sąrašuose.
Atitinkamą VMU vadovybės požiūrį demonstruoja ir tai, kad deklaruodama vienu iš pirmutinių veiklos uždavinių taikyti pažangius gamtosaugos ir darbo principus bei technologijas su geriausiomis miškininkystės tradicijomis, pirmuosius bendradarbiavimo susitarimus pasirašė ne su mokslo ar mokymo įstaigomis, ne su gamtosauginėmis organizacijomis, net ne su tikrai daug bendrų reikalų su miškininkais turinčiu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, bet su pagrindinėmis valstybės vidaus jėgos struktūromis – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Policijos departamentu.
Taip, Valstybinių miškų urėdija yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, bet tai nereiškia, kad ji saugumo reikalavimais prilyginta Ignalinos atominei elektrinei, Giraitės ginkluotės gamyklai ar aerouostams ir joje turi veikti sugriežtinta darbuotojų elgesio kontrolė ar „slaptoji tarnyba“, renkanti duomenis apie darbuotojus iš trečiųjų asmenų. Į šį sąrašą ji įtraukta tik siekiant apsaugoti nuo galimybės lengvai privatizuoti vieną svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių išteklių – valstybinius miškus ar pačią VMU.
Tad labai abejotina, ar kai kurie VMU administracijos veiklos principai atitinka deklaracijoms apie įmonės veiklos atvirumą, skaidrumą ir etiškumą bei siekį tapti geidžiamiausiu darbdaviu ir dera su demokratinės visuomenės garantuojamomis žmogaus teisėmis.
Juozas Ūsas
LMPF pirmininko pavaduotojas