LMPF | Algis Gaižutis. Iliuzinės aplinkosaugos įgyvendinimo šešėliai (atsakymas Mariui Čepuliui)
16927
post-template-default,single,single-post,postid-16927,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Algis Gaižutis. Iliuzinės aplinkosaugos įgyvendinimo šešėliai (atsakymas Mariui Čepuliui)

Algis Gaižutis. Iliuzinės aplinkosaugos įgyvendinimo šešėliai (atsakymas Mariui Čepuliui)

Bundant pavasariui viešoje erdvėje naujai įsiplieskia diskusijos dėl miškų. Ar pagrįstas Aplinkos ministerijos sumanymas – saugoti miškus jų nenaudojant?

Likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis „profesionalynas“ tarpuvaldžiu skuba tiek radikaliai ir nemokšiškai suvaržyti ūkinę veiklą didžiuliuose miškų plotuose, kad galimos neigiamos pasekmės šokiruoja visą miškų sektoriaus bendruomenę. Miškų ūkio konsultacinė taryba prieš gerą savaitę balsų dauguma nepritarė  ministerijos teikiamam Miškų įstatymo projektui.  Siekiama, kad sprendimai būtų priimami turint pilną informaciją, įvertinus, ar tai pakeliama finansiškai ir ar išties yra būtina. O šiuo metu labiau girdimi pasitelkiantieji emocijas, skambius žodžius ir visą tai pastiprinantys vaizdiniais apie „žudomus” medžius, miškų „genocidą” ar medkirčių „išvarytas” į laukus stirnaites. Aišku, tokios nuolat kartojamos istorijos žmones jaudina iki pat širdies gilumų, vaizdiniai nukreipia dėmesį. Dargi sakoma, kad siekiami nustatyti apribojimai yra vienas gėris, nieko esminio Lietuvai nekainuosiantys. O miškų savininkams neva irgi nėra ko nerimauti, nes žadama jų miškus išpirkti arba mokėti kompensacijas.  Tačiau, kaip ten yra su visuomenę pasiekiančių žinių tikrumu?

Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o sprendimas

Pasakysiu iš karto – miškininkai, miškų ir žemės savininkai yra tikrai ne prieš, o UŽ gamtos vertybių sąmoningą saugojimą ir puoselėjimą, už pagrįstą mokslo žiniomis bei praktine patirtimi darnų ūkininkavimą. O tais išskirtiniais atvejais, kuomet visuomenės labui tektų paimti privačią nuosavybę, tai Konstitucijos  23 straipsnis aiškiai nurodo būdą: „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.  Remiantis teismų praktika teisingas atlygis yra suprantamas, kaip savalaikis ir rinkos verte. Tik tiek ir ne daugiau.

Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/846676/algis-gaizutis-iliuzines-aplinkosaugos-igyvendinimo-seseliai-atsakymas-mariui-cepuliui