05 Mar Pasvarstymas jautria tema
Nuo šių metų pradžios VMU regioniniai padaliniai pradėjo dirbti struktūriškai pertvarkyti. Iš 26 dabar esamų VMU regioninių padalinių, 15 yra sudaryti sujungus po dvi, o Dubravos regioninis padalinys – net tris buvusias miškų urėdijas. Susijungus į vieną padalinį, darbuotojams tenka keisti įpročius, nusistovėjusį darbo ritmą. Kai kam nutolo nuo namų darbo vieta, kitiems pasikeitė pareigybės pavadinimas ar darbo specifika. Padaliniuose pasikeitė pasiskirstymas darbo barais. Kai kuriuose regioniniuose padaliniuose atsirado anksčiau nebuvusi medienos meistro pareigybė. Iš girininkijų darbuotojų perimta atsakomybė už medienos ruošą, jos apskaitą ir realizaciją. Mažiau šiuos struktūrinius pakeitimus jaučia padaliniai, kuriems nereikėjo jungtis, taip pat ten, kur medienos ruošai jau ir anksčiau vadovavo medienos meistrai.
Sveikintinas VMU vadovybės deklaruotas pažadas, kad dėl reorganizacijos pakeitus pareigybę, darbuotojų atlyginimai nemažės. Tačiau, susijungus padaliniams, ypatingai išryškėjo viena labai opi ir jautri problema. Į naują padalinį darbuotojai atsinešė ne tik savus įpročius, tradicijas, bet ir gautus atlyginimus. Susiklostė situacija, kai tame pačiame padalinyje, užimdami tokio paties lygio pareigas, darbuotojai gauna ženkliai skirtingus darbo užmokesčius. Tai ypač ryšku ten, kur padaliniai sukurti iš buvusių miškų urėdijų, kuriose atlyginimai skyrėsi dėl ekonominių galimybių ar dėl nesugebėtų išsiderėti didesnių atlyginimų. Nėra normalu, kai padalinyje girininkijų darbuotojų ar net tame pačiame kabinete sėdinčių ir vienodo lygio pareigas užimančių specialistų atlyginimai skiriasi keliais šimtais eurų vien todėl, kad jų buvę atlyginimai iki sujungimo ženkliai skyrėsi. Tokia situacija darbuotojams sukelia socialinio neteisingumo ir diskriminacijos jausmus, nemotyvuoja pasitikėti miškų valdymo reformos deklaruotais tikslais, taip pat aktyviai prisidėti prie VMU siekių įgyvendinimo.
Naujosios VMU kolektyvinės sutarties 6.3. punktas deklaruoja, kad tos pačios pareigybės ir kvalifikacijos darbuotojams darbo užmokestis mokamas nepriklausomai nuo jo lyties, rasės, tautybės, kilmės (!), tikėjimo ir kita. Darbo kodekso 6 str. 2 dal. 4 punktas taip pat teigia, kad už tokį patį ar vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.
Prieš du metus aplinkos viceministras Martynas Norbutas, laišku kreipdamasis asmeniškai į kiekvieną valstybinių miškų darbuotoją, rašė: „ … Iš pradžių planuojama panaikinti atlyginimų dydžių skirtumus tarp tas pačias funkcijas vykdančių specialistų, o vėliau didinti miške dirbančių specialistų atlyginimus…“. Buvęs ministras Kęstutis Navickas, 2018 m. gegužės 10 d. Seimo posėdyje, atsakydamas į Seimo narių klausimus, sakė: „…Pažadas buvo, kurį dabar įgarsinu ir pakartoju – sulyginti pagal didžiausią atlyginimą tos kategorijos darbuotojų atlyginimus. Įmonė peržiūrėjo atlyginimų pertvarkymo tvarką ir, kaip sakiau, tai bus…“. Taigi VMU steigėjos – Aplinkos ministerijos vadovai suprato, kad išspręsti atlyginimų klausimą yra tik vienas teisingas būdas – pritraukti visų atlyginimus iki tos darbuotojų kategorijos aukščiausio atlyginimo lygio. VMU vadovybės pasirinktas kelias – skaičiuoti visokias medianas, procentiles ir t.t., lyginantis prie Lietuvos atlyginimų rinkos – tai tik problemos sprendimo ištęsimas ir būdas pateisinti įspūdingus VMU vadovybės atlyginimus.
VMU vadovybės nuomone, visiems vienu metu padidinti atlyginimus iki aukščiausio toje darbuotojų kategorijoje, galimybių nėra. Bet jų reikia ieškoti, nes darbuotojų nepasitenkinimas tokia padėtimi sparčiai auga. Juk kol kas medienos kainos palankios, VMU oficialiai deklaruoja augančias pajamas, siekia aukštų pelningumo rodiklių, vykdo gal ir ne pirmo būtinumo įvairiausių paslaugų pirkimus.
Sunkiai įsivaizduojama, kad VMU vadovybė gautų skirtingus atlyginimus vien dėl to, kad ankstesnėse darbovietėse (miškų urėdijoje, aerouoste ar kitur) jų atlyginimai buvo skirtingi. Nemanau, kad būtų laimingi ir VMU valdybos nariai, jeigu vien dėl tos priežasties taip pat gautų skirtingus atlyginimus, bet Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės kreipimasis dėl aptariamos problemos į valdybos narius, jiems įspūdžio nepadarė ir jokios reakcijos neiššaukė.
Vienu kartu išsprendus darbo užmokesčio sulyginimą, atkristų daug problemų – kiekvieną mėnesį daryti dvigubą atlyginimų skaičiavimą, lyginant ar nesumažėjo darbuotojo atlyginimas su anksčiau gautuoju, ar taikomi tarifiniai įkainiai garantuoja atlygį ne mažesni už anksčiau gautą, nereikėtų kiekvieną kartą skaičiuoti darbo užmokesčio individualiosios išlyginamosios dalies ir kita. Tuo tarpu darbuotojams atkristų būtinybė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl išaiškinimo, ar tokia situacija nėra Darbo kodekso pažeidimas.
Galbūt kurį laiką būtų galima apsieiti be naujo VMU logotipo, naujo interneto tinklalapio, be naujos uniformos, kai kurių paslaugų pirkimų, dar pavažinėti senesniu automobiliu, gal net paaukoti užsibrėžtą aukštą pelno rodiklį, bet iš esmės išspręsti šią jautrią problemą?
Juozas Ūsas
Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė