LMPF | Politiko idėja apstulbino miškininkus
16720
post-template-default,single,single-post,postid-16720,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Politiko idėja apstulbino miškininkus

Politiko idėja apstulbino miškininkus

Seime registruotos Miškų įstatymo pataisos, numatančios mišku nelaikyti kirtaviečių, želdintinų miško aikščių ir žuvusių medynų. Miškininkai tikina, kad jas priėmus būtų atidaryta Pandoros skrynia – neliktų įpareigojimų iškirstą mišką atsodinti, būtų atvertas kelias keisti iškirsto miško žemės paskirtį ir miškuose kurti sodybas.
Pagal dabartinį Miškų įstatymą, į miško sąvoką patenka ir želdintinos miško aikštės, ir kirtavietės, ir žuvę medynai. Seimo valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Valerijus Simulikas ragina tokią nuostatą keisti ir jų nepriskirti miškui. Esą taip būtų galima patikslinti statistiką apie realius miškų plotus.

„Žinant realią miškų situaciją atsirastų galimybė racionaliai formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, racionaliau ir tiksliau nustatyti miškų kirtimų normas, efektyviau valdyti miškų ūkį bei užtikrinti miškų apsaugą ir atkūrimą“, – aiškino V. Simulikas. Anot jo, nors skelbiama, kad Lietuvos miškingumas yra 33,5 proc., Globalinis gamtos išteklių institutas, vertindamas nuotraukas, darytas iš kosmoso, esą apskaičiavo, jog per pastaruosius 17 metų Lietuva neteko apie 282 tūkst. ha miško dangos. Tai reiškia, kad pagal dokumentus ten yra miškas, bet „laikinai nėra medžių“.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/politiko-ideja-apstulbino-miskininkus/275069
© Lietuvos žinios