LMPF | Naujasis Valstybinių miškų urėdijos vadovas – apie prekybą mediena, tarnybinius butus ir interesus miške
16320
post-template-default,single,single-post,postid-16320,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Naujasis Valstybinių miškų urėdijos vadovas – apie prekybą mediena, tarnybinius butus ir interesus miške

Naujasis Valstybinių miškų urėdijos vadovas – apie prekybą mediena, tarnybinius butus ir interesus miške

Marius Pulkauninkas, naujasis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, iki tol buvęs AB „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius, su miškais, pasirodo, turi šį tą bendro: į kalnus mėgstantis kopti alpinistas pomėgį jaunystėje lavinti pradėjo laipiodamas į medžių viršūnes.

Nuo kovo 19 d. įmonės vadovu paskirtas VMU vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė sieksiantis, kad per metus bendrovė pereitų prie bendros apskaitos sistemos, visiškai centralizuotų prekybą mediena ir viena didžiausių valstybės valdomų įmonių duotų deramą grąžą mokesčių mokėtojams. Tarp pirmųjų darbų p. Pulkauninkas vardija tikslą per pirmus metus užtikrinti, kad sujungus urėdijas įmonėje darbai toliau vyktų, būtų suburta tinkama komanda ir peržiūrėta struktūra. „Na, o po penkerių metų, jeigu įmonė būtų įvardyta sėkmingai, efektyviai veikianti ir taptų pavyzdinė tarp valstybės valdomų įmonių, tuomet matyčiau, kad mano, kaip vadovo, tikslai buvo pasiekti“, – komentavo p. Pulkauninkas.

Miškų urėdijų pertvarka – kone daugiausia dėmesio sulaukusi valstybinio sektoriaus reforma. Ar tvirtai jaučiatės eidamas vadovauti istoriškai labiausiai politizuotam valstybinių miškų sektoriui?

Nepasakyčiau, kad yra nerimo, bet vidinio susikaupimo tikrai yra, nes tai visuomenėje labai nuskambėjusi reforma. Lūkesčiai dėl reformos yra labai dideli, todėl reikia viską daryti atsakingai. Nenorime daryti klaidų, tad visus sprendimus reikės įvertinti pamatuotai. Atsakomybę jaučiu. Noriu savo darbą atlikti gerai, kad rezultatai būtų geri.

Vertindamas savo patirtį, kuo galėsite prisidėti įsukant įmonės veiklą?

Turiu įgijęs vadybinį išsilavinimą. Finansai, vadyba yra mano stipriosios savybės. Ankstesniame darbe („Klaipėdos naftoje“) buvau ir finansų, ir administravimo padalinių vadovu. Man buvo pavaldūs ir pirkimų, ir IT skyriai, ir procesų bei rizikų valdymas. Ta patirtis, manau, bus naudinga einant šias pareigas. O kalbant apie specifines miškininkystės kompetencijas, šioje srityje reikės labiau pasitempti. Tikiuosi, įmonės specialistai jas turi ir galėsiu jas greitai perimti.

Staigmenų nebijote? Pavyzdžiui, keli buvę urėdai yra reformatorius padavę į teismą, kai sujungus 42 urėdijas į vieną įmonę jų darbo vietos buvo panaikintos. Žinomas ne vienas atvejis Lietuvoje, kai teismų sprendimu darbuotojai grąžinami į pareigas.

Na, žinote, tos staigmenos būna malonios, būna nemalonios. Tad jų gali būti, visko į priekį nenumatysi. Na, o jei bus teismo sprendimai, reikės ieškoti būdų, kaip juos įgyvendinti. Kita vertus, grąžinti į pareigas, kurių nebėra? Tai būtų paradoksas. Su tokiais atvejais susidurti neteko.

Urėdijos istoriškai apaugo labai dideliais interesais pradedant politikais, medienos verslu ir baigiant nueinančia nomenklatūra. Akivaizdi to iliustracija: urėdijų reforma oponuojančių Seimo narių buvo apskųsta ir Konstituciniam Teismui. Kaip planuojate tuos iš pažiūros sunkiai suderinamus interesus suderinti?

Na, tų interesų yra daug. Mano, vadovo, kartu ir valdybos, ir Aplinkos ministerijos tikslas – rasti sveiką visų suinteresuotų pusių balansą.

Bet juk geras visiems nebūsi, tiesa?

Na, taip, geras visiems nebūsi, bet nesistengsiu būti kam nors labai geras, kam nors – labai blogas. Jeigu gali būti visiems neutralus ar po truputį geras, tai yra, manau, geriau, nei eiti į kraštutinumus.

VMU valdyba kovo pradžioje patvirtino įmonės struktūrą, vietoj 42 buvusių urėdijų suformuoti 26 regioniniai padaliniai. Jūsų nuomone, struktūra yra optimali?

Taip, dabartinė įmonės struktūra patvirtinta su 26 struktūriniais padaliniais, numatyti keturi direktoriaus pavaduotojai. Ar ateityje ji gali keistis, žiūrėsime. Per šiuo metus reikės įvertinti, kokios žmonių kompetencijos yra, kaip jas geriausiai sudėlioti struktūriškai. Gali būti, dar bus pokyčių, kad ji atitiktų komandos kompetencijas ir galėtų padėti geriausiai įgyvendinti tikslus.

Kokius matote pirmus savo darbus?

Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pirmos savaitės, manau, greitai prabėgs susipažįstant su įmone, jos darbuotojais. Kitas svarbus žingsnis – įsivertinti, kokios yra kompetencijos įmonėje. Peržvelgti, kokių kompetencijų trūksta, tada suburti komandą, į kurią gali ateiti žmonės iš vidaus ir iš išorės. Tada bus galima nusistatyti tikslus bei uždavinius ir juos nuosekliai įgyvendinti.

Kokius ilgalaikius tikslus sau keliate?

Tikslus galima dalyti į tris blokus. Kas keliama man, pasiekia iš Aplinkos ministerijos. Tai finansiniai, ekonominiai tikslai, apimantys įmonės pajamas, grąžą ir efektyvumo didinimą.

Kiti tikslai yra ekologiniai: tai reiškia išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti tinkamą aplinką žvėrims, paukščiams ir visai ekologinei sistemai. Na ir socialiniai tikslai plačiąja prasme: kad žmonėms būtų ir darbo vietos, kad žmonės jaustų, jog miškai išsaugomi, kad galėtų ateiti pagrybauti, pauogauti. O iš tų trijų tikslų nė vienas neturi užgožti kitų tikslų. Negalima rūpintis tik ekologija arba ekonomika. Taigi tikslas yra rasti tinkamą balansą.

Ką konkrečiai norite pasiekti per jums suteiktą penkerių metų kadenciją?

Konkrečiais skaičiais ar rodikliais dar būtų ankstoka kalbėti. Žvelgiant į pirmus metus, tikslas yra užtikrinti įmonės veiklą, kad sujungus urėdijas darbai tolių vyktų, o tam, kaip minėjau, reikia suburti komandą ir peržiūrėti struktūrą, kad ji tiktų siekiant ilgalaikių tikslų. Per 2019 m. tikimės parengti įmonės veiklos strategiją, o toliau įgyvendinti įmonės efektyvumo, skaidrumo ir viešumo tikslus. Teks pereiti prie tarptautinių apskaitos standartų, įdiegti informacines sistemas. Na, o po penkerių metų, jeigu įmonė būtų įvardyta sėkmingai, efektyviai veikianti ir taptų pavyzdinė tarp valstybės valdomų įmonių, tuomet matyčiau, kad mano, kaip vadovo, tikslai buvo pasiekti.

Kokių lūkesčių jums išsakė Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, prieš pasirašydamas jus skirti į šias pareigas penkeriems metams?

Ministro lūkesčiai tie patys, kurie buvo įvardyti, kai buvo rengiama pertvarka. Pirmiausia – sėkmingai įgyvendinti valstybinių miškų sektoriaus reformą. Sujungus urėdijas į vieną įmonę, užtikrinti, kad įmonė gerai funkcionuotų, užtikrinant jos veiklos skaidrumą, efektyvumą, gerą išteklių panaudojimą, šiuolaikiškų valdymo praktikų diegimą.

Ministras Navickas minėjo apie įmonei rengiamą akcininko (valstybės) lūkesčių laišką. Jį matėte?

Žinau, kad toks rengiamas. Tikimės artimiausiu metu jį gauti. Jeigu tam neprieštaraus ministerija, esu linkęs jį ar jo esmines dalis paviešinti, kad būtų visiems aišku, ko iš VMU yra tikimasi.

Kokį santykį matote su valdyba?

Valdyba nusiteikusi pirmais metais rinktis kas porą savaičių. Jie nori tikrai aktyviai dalyvauti įmonės valdyme. Tad bendravimas bus natūraliai glaudus. Ten, kur valdyba turi įgaliojimus, jiems bus pateikiama informacija jų sprendimų priėmimui. Kitais klausimais gali būti valdybos patarimai arba rekomendacijos.

Man žinoma, kad, pavyzdžiui, valdyba, atsistatydinęs jos pirmininkas Gediminas Jasinevičius siekė nustatyti kriterijus, kad padalinių vadovams būtų taikomi lankstesni kriterijai siekiant pritraukti jaunesnių (pvz., turinčių 1 metų darbo patirtį), tačiau įmonė pasirinko ieškoti tarp labiau patyrusių, išskirtinai miško sistemos darbuotojų. Ar normalu, kad spjaunama į valdybos nuomonę?

Šiuo klausimu valdyba pateikė rekomendaciją. Ar į ją atsižvelgti, sprendžia kompetentingi įmonės vadovai. Mano lūkestis – kad bendravimas būtų toks, jog būtų sutariama dėl rekomendacijų. Jeigu valdyba priėmė rekomendacijas, įmonė į jas turi atsižvelgti arba argumentuoti, kodėl jų nepriėmė, ir taip bendroje diskusijoje rasti bendrus sprendimus.

Ar dalyvausite regioninių padalinių vadovų atrankoje, įmonės planuojamoje balandį? Kokioms jų savybėms kelsite prioritetą?

Atrankoje dalyvausiu. Tai vienareikšmiškai yra įmonei svarbios pozicijos. Darbuotojai turės būti savo srities specialistai, aktyvūs reformos vykdytojai, siekiantys savo darbą kasdien padaryti vis geriau, kelti sau ambicingus tikslus ir jų siekti.

Kaip keisis įmonės darbas su rangovais?

Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šiuo metu dalį darbų įmonė atlieka iš savo resursų – tai medienos ištraukimas iš miško, miško atsodinimas. Daliai tų darbų atlikti samdomi rangovai. Tikslas yra tokį modelį išlaikyti. Kokia bus proporcija – dar klausimas. Dar reikės įvertinti, išsiaiškinti, kiek yra darbuotojų, technikos po urėdijų sujungimo, ką galime atlikti savo jėgomis. Ko nepajėgiame atlikti, tiems darbams teks samdyti rangovus. Rangovai leidžia įmonei išlikti lanksčiai, nes nereikia užsiauginti didelio aparato ir tai yra pozityvu. Kita vertus, išlaikyti dalį darbų savo rankose yra naudinga, kad netaptume priklausomi nuo rangovų, taip suvaldytume darbų įkainių svyravimus.

Iki reformos konstatuota, kad 42 urėdijose veikė penkios ar šešios buhalterinės apskaitos sistemos. Kaip ir kada planuojate turėti bendrą apskaitos sistemą?

Žinoma, ateityje neturėtų būti penkių sistemų. Nesinori padaryti klaidų, aišku, taip pat nesinori, kad tai nusitemptų. Ar tai truks pusmetį, ar metus, bus matyti. Kol kas kardinalių pokyčių nedarysime, sieksime užtikrinti veiklos tęstinumą. Žvelgdami į ateitį įvertinsime šiuo metu naudojamas sistemas. Išsirinksime tinkamą ir ilgainiui suvienodinsime sistemą.

Kokių finansinių tikslų sieksite, ar 2–3% nuosavybės grąža iš 1 mlrd. Eur vertinamo turto – valstybinio miško – jus tenkina?

Na, pratimas nėra visai paprastas tai išmatuoti. Kol kas keliamų rodiklių nėra. Žinoma, siekis – šiuos rodiklius apskaičiuoti ir siekti, kad jie vis gerėtų. Iki tol veikė 42 įmonės, o nuo sausio – viena. Tad ir pajamos, ir sąnaudos, ir kokį įmonė gauna galutinį rezultatą – skaičiai pasikeis. Todėl kelti rodiklių tikslus kol kas bus sunkiau. Be to, urėdijos apskaitą tvarkė pagal vienus standartus, o siekis yra pamažu pereiti prie tarptautinių apskaitos standartų, tad gali būti pasikeitimų, pavyzdžiui, biologinis turtas įtrauktas į įmonės balansą, o to dabar nėra. Tad gali būti, kad ir kapitalas, nuo kurio skaičiuojama grąža, taps kitoks.

Ką darysite su sovietmečio reliktu – tarnybiniais urėdijų butais?

Kiek žinau, tai nėra tik įmonės sprendimas, yra Finansų ministerijos sprendimas. Šie butai turėtų būti parduodami aukciono būdu. Bet, žinoma, mes, kaip įmonė, sieksime toliau būti socialiai atsakinga ir norime rūpintis savo darbuotojais. Stengsimės, kad gyvenimo sąlygos jiems neblogėtų ir kad jie turėtų galimybių įsigyti tuos butus ar kitaip užsitikrinti vietą gyventi.

Per šiuos metus turėtų būti pertvarkyta prekybos mediena sistema, kurią iš likviduojamos Generalinės miškų urėdijos perėmė valstybės valdoma UAB „Baltpool“. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti keičiamos prekybos taisyklės? Daug diskutuota dėl galimybės medienos perdirbėjams turėti pirmumo teisę įsigyjant medieną, nes ją apdirbant Lietuvoje kuriamos darbo vietos, pridėtinė vertė. Jūsų nuomone, to reikia?

Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Manau, labai svarbu taisyklėmis nustatyti, kokiais kiekiais, kokia apimtimi, kokio laikotarpio sutartimis parduodama mediena. Mano požiūriu, reikia rasti balansą tarp įvairų modelių. Nesinori kraštutinumų, kad būtų proteguojami vieni ar kiti. Yra noras, kad medienos galėtų įsigyti ir didieji, ir smulkieji, t. y. nepažeidžiant konkurencijos principų užtikrinti galimybes įsigyti visiems, taip pat kad įmonė gautų geriausią naudą. Taigi medienos pardavimas turėtų būti centralizuotas (dabar aukcionus skelbia VMU regioniniai padaliniai (buvusios urėdijos), na, o kokiomis taisyklėmis – klausimas dar yra atviras.

Kaip vertinate siūlymus į centralizuotą prekybos mediena sistemą įtraukti privačius miško savininkus? Jie yra labiau konkurentai įmonei ar partneriai?

Privačių miško savininkų įsitraukimas į prekybos sistemą didintų medienos pasiūlą, gal tada ir paklausa išaugtų. Tada gal būtų daugiau skaidrumo rinkoje dėl kainos, kurią turi diktuoti pasiūla ir paklausa, o ne kokie nors subjektyvūs veiksniai. Matyčiau, kad privatininkų įsitraukimas į bendrą sistemą būtų privalumas.

Kaip jaučiatės tapęs „Dviračio žinių“ herojumi?

Laidą mačiau. Su bičiuliais juokavau, kad dar neatėjęs į įmonę dirbti jau tapau šios humoristinės laidos personažu. Apskritai tame siužete buvo ir labai gerų minčių. Labai tikiuosi, kad pagrindo pasišaipyti iš manęs bus mažiau, o parodyti atliktus darbus gal bus daugiau.

Dosjė

40 metų, vedęs

Nuo 2014 m. – AB „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius; taip pat yra laikinai vadovavęs šiai bendrovei

Nuo 2002 m. dirbo tarptautinėse audito ir konsultacinėse kompanijose „Arthur Andersen“ ir „Ernst and Young Baltic“

Studijavo Vilniaus universitete – įgijo verslo administravimo ir vadybos magistro išsilavinimą

Pomėgiai: alpinizmas

Plačiau: https://www.vz.lt/agroverslas/augalininkyste/2018/03/19/naujasis-valstybiniu-misku-uredijos-vadovas–apie-prekyba-mediena-tarnybinius-butus-ir-interesus-miske#ixzz5AGsQnWoO