13 Feb Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininkas: to negalėčiau vadinti spaudimu
Dalius Simėnas, Verslo žinios
Gediminas Jasinevičius, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdybos pirmininkas, pripažįsta, kad dėl šiuo metu sprendžiamo naujosios urėdijų struktūros klausimo patiria išaugusį politikų dėmesį, kartu tikina gerai suprantąs atsakomybę, todėl teigia, kad galutinį sprendimą įmonės valdyba priims po konsultacijų su suinteresuotomis pusėmis.
Suomijoje jau penkerius metus gyvenantis p. Jasinevičius dirba Europos miškų institute tyrėju Joensu mieste, maždaug 500 km į šiaurę nuo Helsinkio, taip pat yra Rytų Suomijos universiteto doktorantas, rašantis darbą tema „Racionalus medienos panaudojimas klimato kaitai švelninti ir bioekonomikai skatinti“.
Dar pernai gruodį suformuota valdyba jau surengė keletą posėdžių. Šešių narių valdyboje yra trys nepriklausomi nariai (dar dėl vieno nepriklausomo vyksta atrankos konkursas).
Tarp priimtų sprendimų – naujoji VMU struktūra. Prie sausio 8 d. įregistruotos naujosios VĮ Valstybinių miškų urėdijos Aplinkos ministerija (AM) buvo pateikusi siūlymą buvusių 42 urėdijų pagrindu suformuoti 26 filialus.
Valstybinių miškų urėdijos valdybos preliminarus sprendimas koreguoti planą (pavyzdžiui, apjungiant Veisiejų ir Druskininkų filialus) jau sukėlė nepasitenkinimą viešoje erdvėje, jūsų veikla domėjosi net Seimo valdantieji, pvz., buvote susitikęs su Kęstučiu Mažeika, Seimo Aplinkos komiteto pirmininku. Ar patiriate politikų, ministerijos vadovybės spaudimą priimant sprendimus dėl urėdijų tinklo pertvarkos?
Mes to negalėtume pavadinti „spaudimu“. Natūralu, kad AM ir kiti rengiant pertvarkos projektą dalyvavę suinteresuoti žmonės palaiko savo parengtus konkrečius siūlymus.
Mūsų, kaip valdybos, užduotis yra dar kartą iš šalies įvertinti pasiūlytus sprendinius ir įsitikinti, kad jie yra geriausi įmonei ir Lietuvos valstybiniams miškams. Dėl didžiosios dalies pasiūlymų mums nekilo jokių abejonių, tačiau, manau, visiškai natūralu, kad dėl tam tikrų dalykų ir naudotų argumentų valdybai gali iškilti klausimų ir galbūt kiek kitokių variantų, jei pagal įstatymą valdybai suteikta atsakomybė priimti galutinį sprendimą dėl įmonės struktūros.
Aišku, jei kažkas iš reformos oponentų mato įmonės valdybos vaidmenį tik kaip formalų, ir mano, kad valdyba aklai turėtų tvirtinti visus jai pateikiamus projektus, tai turiu pasakyti, kad mes į savo pareigas žiūrime labai atsakingai, ir džiaugiamės, kad įmonės steigėjas, su kuriuo bet kokiu atveju mes glaudžiai bendradarbiaujame ir tariamės, taip pat mato valdybos vaidmenį kaip aktyvų ir naudingą, įmonės veiklos kontrolės ir nepriklausomo vertinimo bei konsultavimo aspektu.
Tai sakote, kad turite pakankamą sprendimų laisvę valdyboje?
Kalbant apie sprendimų laisvę, mus labiau riboja įmonės veiklos ir galimybių realijos, turimi resursai, materialinė bazė konkrečiuose padaliniuose ir reikalingų investicijų dydis bei specialistų pasiūlos potencialas, į ką labiausiai ir bus orientuojamasi tvirtinant galutinę įmonės struktūrą po informavimo ir konsultavimosi procedūrų su profesinėmis sąjungomis užbaigimo.
Nors iki 2019 m. siūlote atleisti mažiau darbuotojų nei planavo AM, vis tik kilo nepasitenkinimas dėl valdybos sprendimo optimizuoti urėdijų tinklą. Galite sau paaiškinti kodėl?
Svarbu visiems suprasti, kad bet kokios permainos priverčia žmones išeiti iš įprastos komforto zonos ir negali būti visuomet visi vienodai patenkinti priimtais sprendimais.
Kalbant apie konkretų, viešoje erdvėje aptarinėtą Druskininkų-Veisiejų regioninių padalinių jungimo atvejį, tai suprantami yra Veisiejų kolektyvo argumentai, į kuriuos stengiamės įsiklausyti, bet Druskininkų kolektyvas, beje, taip pat yra oficialiai kreipęsis į valdybą su savais argumentais. Bet kokiu atveju, priimant galutinį sprendimą bus atsižvelgiama į visus pateiktus argumentus, taip pat ir į profesinių sąjungų nuomonę ir tik pasvėrus visus už ir prieš, tikiu, bus rastas geriausias sprendimas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasario 7 d. nusprendė ištirti, kodėl jūs ir kiti trys VMU valdybos nariai – Ina Bikuvienė, Artūras Gustainis ir Mantas Šukevičiaus – nedeklaravo privačių interesų. Dalis šių valdybos narių tas deklaracijas jau užpildė, tačiau jūsiškės ten nematau. Kodėl nedeklaravote privačių interesų, nors tai reikėjo atlikti per mėnesį nuo valdybos paskyrimo 2017 m. gruodžio 8 d.?
Jei tyrimo metu būtų nustatyti įstatymo nesilaikymo faktai, galime pasakyti tik tiek, kad tikrai nenorėta nieko nuslėpti, įvyko paprasta žmogiška klaida.
Ne visi valdybos nariai žinojo, kad nuo 2018 m. sausio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą prievolė deklaruoti privačius interesus taip pat taikoma valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams.
Pagal šias nuostatas išeitų, kad mūsų valdybos narių atžvilgiu 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Norime atkreipti dėmesį, kad VTEK interneto svetainėje dažnai užduodamų klausimų dalyje „Kam reikia deklaruoti“ aiškiai nesuformuluotas reikalavimas valdybų nariams deklaruoti privačius interesus, todėl užtrukome laiko aiškindamiesi deklaravimo tvarką.
Dalis valdybos narių yra nustatyta tvarka laiku užpildę deklaracijas, dalis pildo šiuo metu.
Atleis mažiau nei siūlė AM
Vasario 6 d. VMU valdyba priėmė sprendimą dėl urėdijų tinklo optimizavimo.
Įtakos svertai pas ministrą
Šią savaitę, jau gali būti paskelbtas VMU vadovo atrankos konkurso nugalėtojas iš keturių kandidatų. Tačiau valdyba nespręs dėl jo tinkamumo. Paprastai įmonių valdybos pačios renka vadovą, reikalauja rezultatų, o valstybės įmonėse (VĮ), kokia yra Valstybinių miškų urėdija, vadovą vienasmeniu sprendimu tebeskiria ministras (šiuo atveju aplinkos ministras Kęstutis Navickas), tad, ekspertų teigimu, realiai ir atsiskaitys jam, o ne valdybai.
Nuo 2018 m. ministerijos, įgyvendindamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, formaliai depolitizavo joms pavaldžių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybas – jose nebeliko viceministrų, ministro patarėjų, kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų, tačiau VĮ teisinis reguliavimas ir toliau leidžia politikams daryti įtaką valdybų nariams.
Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, kuruojantis valstybės valdomų įmonių politiką, informavo, kad patvirtino, jog siūlys visas VĮ reorganizuoti į UAB ar AB, kaip tai, beje, rekomenduoja padaryti EBPO dar iki Lietuvos narystės organizacijoje.
Ministras Sinkevičius teigia matąs aiškią galimybę, kad į UAB būtų reorganizuota ir Valstybinių miškų urėdija, kuri yra įtraukta į strateginių įmonių sąrašą ir todėl „niekas jos neliestų ir neprivatizuotų“, kaip nuogąstavo urėdijų reformos priešininkai.
Savo ruožu praėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT) iš dalies priėmė reformai oponavusių Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja pernai liepos 11 d. priimtos Miškų įstatymo pataisos. Tačiau KT Seimo politikams grąžino prašymo dalį, kurioje reikalavo ištirti Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ atitiktį Konstitucijai ir įstatymams. KT nurodė, kad klausimą svarstys bendra tvarka, o tai atsižvelgiant į teismo praktiką gali įvykti jau po 2018 m.