LMPF | LAUKIA ATSAKINGAS DARBAS
16211
post-template-default,single,single-post,postid-16211,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

LAUKIA ATSAKINGAS DARBAS

LAUKIA ATSAKINGAS DARBAS

Nors ir  su laikinu vadovu bei su taip pat laikinaisiais padalinių viršininkais, naujoji Valstybinių miškų urėdija pradėjo savo veiklą. Apie 350 buvusių miškų urėdijų darbuotojų, nematydami sau vietos naujosios įmonės preliminarioje struktūroje arba netikėdami, kad su jais bus sąžiningai atsiskaityta įmonės struktūrinių pertvarkymų metu,  nesutiko pereiti į naujai kuriamą įmonę. Didžioji dalis – tai bendrųjų  (apskaitos, informacinių technologijų, personalo valdymo) bei darbininkiškų profesijų darbuotojai. Pasitraukė nemažai ir profesionalių miškininkų. Jie pasinaudojo Darbo kodekso tokiam atvejui numatyta teise  būti atleistiems darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės su  priklausančiomis išeitinėmis išmokomis. Juo labiau, kad dvejonės dėl sąžiningo darbo santykių nutraukimo bei atsiskaitymo tvirtinosi. Darbuotojai, kaip buvo planuojama, neatleisti iki metų pabaigos, todėl kai kuriems sutriko įsidarbinimo galimybės kitose darbovietėse. Pažeidžiant teisės aktus, buvo bandoma darbuotojus, nesutikusius pereiti į naują įmonę, priversti joje atidirbti “įspėjamąjį laikotarpį” be darbo sutarties. Vėliau buvo peršama šiems darbuotojams pasirašyti trišalę sutartį, kurioje siūlomos socialinės garantijos žymiai prastesnės, negu numatė miškų urėdijose pagal ankstesnį Darbo kodeksą sudarytos kolektyvinės sutartys. Beje, kolektyvinės sutartys ir vėl bandomos “revizuoti”, prašant jas pateikti Aplinkos ministerijai, nors 2017 m. jos buvo surinktos ir nagrinėtos bent du kartus, dar prieš tai jas buvo išnarstęs Aplinkos ministerijos Audito skyrius, o pradedant reformą Aplinkos viceministras savo informaciniame aplinkraštyje, o vėliau ir Aplinkos ministras  garantavo, kad bus tikrai laikomasi kolektyvinių sutarčių sutarimų. Tokie veiksmai labai kenkia valdžios autoritetui ir dar labiau mažina pasitikėjimą ja. Matome, kad kai kuriuose įmonės padaliniuose susidarė kritinė padėtis dėl to, kad iš jų  išėjo visi apskaitos darbuotojai. LMPF, numatydama tokius atvejus, dar gruodžio mėn. viduryje raštiškai Generalinei miškų urėdijai siūlė išeitį – atsiskaityti su panorusiais išeiti apskaitos darbuotojais, o paskui, kol neįsidarbino kitur,  juos priimti terminuotam laikui ar tam tikrų darbų atlikimui.

Galima pajuokauti, kad  tie 350 darbuotojų, nesutikusių pereiti į Valstybinių miškų urėdiją, labai padėjo Valstybinių miškų urėdijos valdžiai ir likusiems darbuotojams. Pridėjus atleistus buvusius 42 miškų urėdus bei dar   gal ką nors iš likviduojamos Generalinės miškų urėdijos ir susidarys tas  žadėtas  400 atleidžiamųjų skaičius. Tad darbuotojų atleidimo problema, bent pirmame etape, atpuolė. Aišku, jeigu neprireiks daug darbo vietų   „skaidriems specialistams“ iš šalies.

Paskelbus naują vadovo atranką, LMPF tikisi, kad nuolatiniu Valstybinių miškų urėdijos direktoriumi bus išrinktas kompetentingas, socialiai atsakingas, etiškas vadovas. Kaip ir visose  įmonėse, jam teks derinti tiek akcininkų (šiuo atveju steigėjo – Aplinkos ministerijos), tiek darbuotojų interesus. Derinant šiuos interesus, ypatingą reikšmę įgauna vadovo lyderystė. Vadovo teisingumas ir gebėjimas žvelgti pirmyn – tai savybės, labai svarbios dabartinėje visuomenėje. Kaip interneto portale 15min. rašė vadovavimo ir lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė, vadovo strategija “pirmiausia akcininkas” yra prasta strategija. Šiais laikais vis dažniau pereinama prie strategijos “pirmiausia darbuotojas, antra-klientas, trečia – akcininkas”. Tik tokiu atveju visus suvienija bendras tikslas – socialinė, ekonominė, kultūrinė gerovė. Norime tikėti, kad Valstybinių miškų urėdija turės taip savo vaidmenį suprantantį vadovą, juo labiau, kad Valstybinių miškų urėdija savo valdomu turtu bei darbuotojų skaičiumi, įskaitant ir jai dirbančius rangovus, Lietuvos mastu bus gana stambi įmonė ir turės įtakos daugelio žmonių gerovei.

LMPF yra pasirengusi tinkamai atstovauti naujai įkurtos įmonės darbuotojų interesus. Nors į naują įmonę neperėjo dirbti apie 350 darbuotojų, kurių tarpe buvo nemažai profsąjungiečių, šiuo metu  miškininkų profesinėse sąjungose yra daugiau, kaip 1500 narių. Atsižvelgiant į  įvykusias struktūrines pertvarkas, LMPF priklausančios profesinės sąjungos taip pat perorientuoja savo veiklą. Pradžiai visos buvusių miškų urėdijų ir valstybinio miškotvarkos instituto profesinės sąjungos numato pasirašyti Susitarimą dėl jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sudarymo, siekiant bendradarbiauti įgyvendinant socialinės partnerystės principus darbdavio lygmeniu, vieningą darbuotojų atstovavimą, teisės į darbuotojų informavimą bei konsultavimą užtikrinimą. Tikimės, kad jungtinė profesinių sąjungų atstovybė tiek su įmonės valdyba, tiek su įmonės administracija turės civilizuotus santykius. Stiprinant darbuotojų atstovavimą ir derybines galias, numatome plėsti narystę pagal kolegų iš Šiaurės šalių finansuojamą BOA projektą.  Kadangi profsąjungos nariu negali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, tikimės padidinti narystę ir Valstybinės miškų urėdijos centriniame biure dirbančiais darbuotojais.

Įvertinant Valstybinių miškų urėdijos steigimosi peripetijas, jaučiame, kad profesinės sąjungos turės ką veikti.

 

Inga Ruginienė

LMPF pirmininkė