21 Dec ŽVILGSNIS Į NUEINANČIUS 2017
Baigiasi šie, neįprastai psichologiškai sunkūs miškininkų bendruomenei, metai. Įtampa, prasidėjusi 2017 metų sausio mėnesį, kai Aplinkos ministerija paskelbė savo vienašališkai paruoštą valstybinių miškų valdymo reformos projektą, neatlėgo iki pat metų pabaigos. Norui valstybinių miškų valdymą sukoncentruoti vienoje įmonėje, t.y. faktiškai atiduoti į vienas rankas, miškininkų bendruomenė nepritarė. Tam nepritarė ir miškų mokslininkai, savivaldybės, miško darbų paslaugas teikiančios įmonės, smulkūs medienos perdirbėjai, visuomenės grupės. Deja, projektas, kuris rengėjų nuomone, buvo vienintelis teisingas, po minimalių kosmetinių pataisų, pasinaudojant buldozeriniu balsavimu ir politinio turgaus LR Seime “taisykle”, tapo įstatymu. Jį, aplenkdama laiką, pažeisdama teisines procedūras įgyvendinti ėmėsi Aplinkos ministerija.
Nesigilinant į visiems žinomų įvykių peripetijas, tenka pripažinti, kad daug įtampos ginant darbuotojų teisėtus interesus nuo niekaip nepagrįstos reformos pasekmių teko patirti LMPF, miškų urėdijų profesinėms sąjungoms ir jų aktyvistams. Teko atlaikyti spaudimą besąlygiškai pritarti Aplinkos ministerijos pateiktam projektui, gintis nuo atviro miškininkų šmeižto kampanijos žiniasklaidoje, Aplinkos ministerijos vadovybės priekaištų, kad LMPF gina tik miškų urėdų interesus ar net Aplinkos ministerijos ministro kreipimosi į prokuratūrą. LMPF surengtos akcijos įrodė, kad eiliniai darbuotojai supranta pavojų ne tik jų socialiniai padėčiai, bet ir valstybės interesams, jos didžiausiam turtui – miškui. Vien tik po LMPF atviru laišku valstybės vadovams dėl niekuo nepagrįstos miškų valdymo reformos pasirašė absoliuti dauguma – 3150 miškų urėdijų darbuotojų. Skaitlingi buvo ir LMPF surengti miškų urėdijų darbuotojų piketai bei mitingai prie Seimo ir Prezidentūros. Pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje įvyko ir įspėjamasis miškų urėdijų darbuotojų streikas. Gaila, bet šios viešos akcijos nepasiekė valdžios, kaip ir neapšvietė jos protų visuotinė malda paskutiniame mitinge lyjant liūčiai ir griaudžiant žaibams.
Ne vien viešomis akcijomis LMPF bandė apginti darbuotojus nuo neapgalvotos miškų reformos pasekmių. Buvo ne vienas raštiškas kreipimasis į valstybės vadovus, susitikimai su jais, atkreipiant dėmesį į klaidas, daromas ruošiant įstatymo pataisas. Priėmus šias pataisas, LMPF kreipėsi į šalies Prezidentę su nuogąstavimais, kad neskaidriai priimtas įstatymas gali būti tokiu būdu ir įgyvendinamas. Gaila, bet nuogąstavimai pasitvirtino. Reformatorių veiksmai daug kur buvo nelogiški, neatitinkantys teisinio reglamentavimo, nesilaikyta veiksmų eiliškumo ir nuoseklumo. LMPF ne kartą atkreipė reformatorių dėmesį į tai, kad ne laiku ir tik formaliai vykdomos darbuotojų konsultavimo-informavimo procedūros, jos pavestos vykdyti miškų urėdams, kuriems vietos po reformos taip pat nelieka, o jų žinios apie reformos eigą ir pasekmes buvo ne ką geresnės, negu pačių darbuotojų atstovų. Aplinkos ministerijos vadovų vizitai po miškų urėdijas taip pat buvo tik dėl “paukščiuko”, nebent įsidėmėti nepatogius klausimus užduodančius darbuotojus.
Turbūt pirmą kartą šalies istorijoje vykdoma reforma, kurioje vienu metu apjungiama tiek daug savarankiškų ūkio subjektų, paliečia tiek daug žmonių, todėl ji turėtų būti atliekama preciziškai tiksliai. LMPF teikė darbo teisės konsultantų rekomendacijas, kaip ir kokiu eiliškumu reformos procedūras reikėtų atlikti, tačiau tai buvo niekam neįdomu. O toks svarbus dalykas, kaip pranešimai darbuotojams apie darbo santykių perkėlimą miškų urėdijų sujungimo atveju, buvo paleistas visiškai savieigai. Pranešimai išdalinti neatsižvelgiant, kad skirtingų kategorijų darbuotojams, nesutikusiems tęsti darbo santykių naujoje įmonėje, įspėjimų terminai apie atleidimą darbdavio iniciatyva yra labai skirtingi. Išdalinus pranešimus likus porai savaičių iki miškų urėdijų egzistavimo pabaigos, iškilo įspėjimo laikotarpio problema, kuri buvo aiškinama kaip kam palanku. Atsirado ir naujas raštvedybos “žanras” – tiek Aplinkos ministerijos, tiek Generalinės miškų urėdijos parengtos informacijos ir pažymos apie teisės aktų taikymą reorganizacijos metu niekieno nepasirašytos, neaiškūs jų rengėjai. Kas atsakys, jeigu šie teisės aktų taikymo aiškinimai neteisingi?
LMPF Taryboje yra daug savo profesijos žinovų, yra stipri komanda, kuri galėjo reformatoriams duoti daug praktinių patarimų, ką daryti, kaip reikėtų elgtis su darbuotojais, kad neištiktų reformos eigoje krizinių situacijų. O tokia situacija susiklostė. Priešingai, negu tikėjosi reformatoriai, kad darbuotojai iš paskutiniųjų laikysis savo darbo vietos, jau miškų urėdijų reorganizavimo metu daug darbuotojų nesutiko pereiti į naujai kuriamą įmonę. Tai apskaitos, personalo valdymo, kitų profesijų darbuotojai, kurių pareigybės nenumatytos naujosios įmonės filialų struktūrose. Pamatę, kaip bandoma manipuliuoti Darbo kodekso straipsniais, kokia parinkta naujosios įmonės valdyba, netikėdami, kad su jais bus sąžiningai atsiskaitoma įmonės veiklos optimizavimo metu, darbo santykių nesutinka tęsti ir daug profesionalių miškininkų.
Visus metus LMPF veikla turėjo ne tik miškų urėdijų darbuotojų palaikymą. Mūsų reikalavimus dėl informavimo-konsultavimo procedūrų oficialiai palaikė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, mums broliška Latvijos miško pramonės profesinių sąjungų federacija. Su miškų valdymo reforma susijusiais socialiniais klausimais ne kartą domėjosi Europos statybos ir miško pramonės profsąjungų vadovai. LMPF pirmininkei teko garbė dalyvauti ir kalbėti apie LMPF iššūkius Pasauliniame miško pramonės kongrese P. Afrikos Respublikoje. Gerai žinodami LMPF situaciją ir jos veiklą, BOA (profsąjungų narystės ir veiklos plėtros) programos finansavimą sekantiems metams nutarė pratęsti mūsų kolegos ir partneriai iš Norvegijos ir Švedijos profesinių sąjungų. LMPF veikla tapo žinoma ir vertinama.
Metų virsmas visada nuteikia optimistiškai, įžiebia naujas viltis. Nuoširdžiai dėkodami visiems 2017 metais prisidėjusiems prie mūsų bendros veiklos, mus palaikiusiems veiksmais, geru žodžiu ar bent mintimis, pasiliekame ir viltį, kad valdžiai, tiek šalies, tiek Aplinkos ministerijos ar naujosios Valstybinių miškų urėdijos, užteks išminties ir proto nesugriauti visiškai to, kas kelių miškininkų kartų pastangomis per daugelį metų buvo sukurta ir išsaugota. LMPF yra pasiruošusi toliau veikti atstovaujant darbuotojų interesus.
LMPF valdyba