11 Gru Urėdijų reformą gaubia nežinia
Jau nuo kitų metų prasidėsianti Miškų urėdijų reforma, likus mėnesiui iki jos, tebėra su daug nežinomųjų. Aišku tiek, kad pirmieji, jau sausio 2 dieną, kris 42 šalyje šiuo metu veikiančių urėdijų vadovai. Kitur – migla. Miškininkai – specialistai, rangovai, urėdijų administracijų darbuotojai – su nerimu planuoja kitų metų darbus, ir svarsto, ar juos spės nuveikti. Kai kurie jauni miškų specialistai prakalbę apie pasitraukimą.
Šiaulių regiono miškų urėdijų koordinatorius, Šiaulių miškų urėdijos urėdas Stasys Pališkis, sako, kad tokios suveltos ir taip žmones žeminančios reformos jis per 43 darbo šioje sistemoje metus dar nėra matęs.
edita@skrastas.lt
Urėdai bus atleisti
Šie metai yra paskutiniai, kai ilgametis miškininkas S. Pališkis vadovauja tik gerais rezultatais garsėjančiai Šiaulių miškų urėdijai. Vadovas apsisprendė tarnybą palikti kiek anksčiau negu yra numatę Urėdijų reformos iniciatoriai – ne sausio 2-ąją, o savo noru – gruodžio 22 dieną.
Nors pertvarka – ant slenksčio, Šiaulių regiono miškų urėdijų koordinatorius neturi konkrečios informacijos, kaip ir kokiais terminais viskas bus vykdoma. Tik preliminariai.
„Kol kas matau, kad nėra daugybės būtinų dalykų, kurie reikalingi, jog reforma vyktų“, – sakė vadovas.
Jo teigimu, urėdijų darbuotojai, išskyrus urėdus, prieš išregistruojant urėdijas kaip atskirus juridinius vienetus, atleidimo lapelių kol kas nėra gavę – tai galėtų įvykti gruodžio pirmojoje pusėje.
Tik gavus lapelius, žmonėms atsirastų privilegija spręsti, ar jie sutiks dirbti, ar bus įdarbinti po pertvarkų.
Pasak S. Pališkio, urėdijų specialistai, miškininkai, rangovai, teikiantys valstybinių miškų kirtimo paslaugą – nežinioje, ką mąsto reformos sumanytojai, ir kaip reikės dirbti, ją įgyvendinus.
Neseniai vienas rangovas vadovui išsitarė nebegalintis susirasti keturių ar penkių miško kirtėjų – žmonės plūsta į užsienį, nes bijo likti be duonos.
„Ministras kalba viena, viceministras – kita, Generalinė urėdija – trečia, o aiškumo juk nėra jokio“, – sakė urėdas.
Buvęs siūlymas laikinai, kol vyks sujungimai, palikti dirbti senuosius urėdus. Jie, anot S. Pališkio, būtų užbaigę darbus, padėję parašus ir išėję.
„Tačiau kažkam principai: visi seniau dirbantys privalo išeiti! Mes, senieji specialistai, esame padaryti priešais, esą visi iki vieno korumpuoti, nepatikimi, nelojalūs“, – kartėlio neslėpė ilgametis vadovas.
Filialo centras – Kuršėnuose
Pagal Urėdijų reformos planą, pirmuoju etapu (jis prasidės nuo 2018 metų sausio) urėdijos išliks, bus atleisti tik urėdai. Atleisti – be jokių pasiūlymų. Urėdai darbo neteks, neatsižvelgiant nei į jų profesinę patirtį, nei į konkrečios urėdijos pelningumą.
Atleistus vadovus pakeis laikinieji vadovai, kurie ir turės įvykdyti pertvarkoms keliamas sąlygas ir reikalavimus.
Tolesnis etapas – urėdijų stambinimas. Pasak koordinatoriaus, iš 42 šiuo metu šalyje veikiančių urėdijų liks tik 26. Tačiau ir jos juridinio vieneto statuso nebeturės, taps valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos filialais.
Planuojami stambinimai ilgamečiam urėdui kelia nuostabą. Nors kriterijai, kuriais esą vadovautasi, apsisprendžiant dėl urėdijų stambinimo ir filialo centro įkūrimo – kaip ant delno, kai kurie ministerijos sprendimai nėra skaidrūs.
Aplinkos ministerijos šių metų spalio 6-osios siūlymu, Šiaulių miškų urėdija, nepaisant to, kad ji – viena didžiausių ir rentabiliausių šalyje, netaps filialo centru, o bus sujungta su Kuršėnų miškų urėdija ir sudarys vieną filialą, kurio centras numatytas Kuršėnuose.
Sujungus Joniškio ir Pakruojo urėdijas į vieną filialą, jo centras būtų įkurtas Joniškyje.
Raseinių ir Tytuvėnų filialo centrą planuojama įkurti Raseiniuose.
Radviliškio ir Kėdainių filialo centras būtų Radviliškyje.
S. Pališkis įsitikinęs, kad filialo centro įkūrimas Kuršėnuose neturi jokios logikos.
Jo teigimu, visi kriterijai, kuriais esą vadovautasi renkant filialo centrui vietą, rodo, kad būtent Šiaulių miškų urėdija daugeliu vertinimų yra pranašesnė.
Urėdas lenkia pirštus, kodėl filialo centras turėtų būtų įkurtas Šiaulių miškų urėdijoje:
„Pirma. Geografiniu požiūriu Šiaulių miškų urėdijos administracinis pastatas randasi miesto pašonėje, Šiaulių rajone, Toliočių kaime. Antra. 99 procentai administracijos darbuotojų yra Šiaulių rajono gyventojai. Trečia. Be administracijos urėdijoje dirba medienos ruošos ir miško atkūrimo darbus atliekantys darbininkai, kokių Kuršėnų urėdija neturi. Ketvirta. Šiaulių miškų urėdijos patalpose panaudos teise dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritoriniam padalinio pareigūnai, kurie konsultuoja Šiaulių regiono privačių miškų savininkus. Penkta. Šiaulių miškų urėdijos valdomų miškų plotas – daugiau negu 30 064 hektarai, o Kuršėnų urėdijos – 21824.“
Vadovui pikta, kad ministerijoje paprastai akcentuojami urėdijų pasiekimai, bet priimant radikalius sprendimus, jų nesilaikoma.
S. Pališkis įtaria, kad ne paskutinėje vietoje apsisprendžiant dėl filialo centro Kuršėnuose galėtų būti ir to krašto Seimo narių įtaka. Sako ir pats šiuo klausimu bandęs ieškoti dialogo su iš Šiaulių deleguotais Seimo nariais. Tyla.
Skaudu dėl jaunų specialistų
Pareigas netrukus paliksiančiam S. Pališkiui neramu dėl jaunų specialistų, kurie galėtų profesionaliai tarnauti miškų gerovei. Tačiau užuot planavę ir dirbę, dabar jie priversti gyventi nežinioje ir rimtai pradėję mąstyti apie galimybę rinktis kitą veiklą.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu per visą regioną darbą urėdijose jau paliko penkiolika jaunų žmonių. Priežastis – nemato perspektyvos.
Sparnus, nelaukdami atleidimo lapelių, kelia ir dalies urėdijų buhalterijų darbuotojai. S. Pališkiui apmaudu, kad šiems profesionalams net nebandoma paaiškinti, ar ateityje jie bus reikalingi ir kiek laiko reikalingi: du mėnesius nuo reformos pradžios, tris, pusmetį?
Neramu ir dėl rangovų trūkumo. Ar bus kas ateityje kirs miškus?
S. Pališkio žodžiais, gamintojai jau dabar reiškia pretenzijas, kad nepateikiama užtektinai medienos žaliavos.
Dabar jos esą nepateikiama dėl oro sąlygų, bet kas bus po Naujųjų metų, urėdas prisipažįsta neturintis supratimo, nes kitiems metams skelbiami rangovų konkursai juda vangiai: rangovai (ir tokių ne vienetai) garsiai atsisako konkursuose dalyvauti – žmonės nenori rizikuoti.
„Per mano vadovavimą tai vienas iš nedaugelio kartų, kai negaliu žmonėms paaiškinti, kaip bus. Per tiek metų subūręs profesionalų kolektyvą, esu tapęs jiems tarsi sėkmės garantu. Bet dabar neturiu, ką pasakyti, nes nežinau“, – kartėlio neslepia ilgametis urėdas.
Daugiau skaitykite čia