13 Jan JUNGTINEI ATSTOVYBEI – PENKI METAI
2023 m. sausio mėn. pabaigoje sukanka penki metai nuo 2018 metais pasirašyto susitarimo dėl Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) veikiančių profesinių sąjungų Jungtinės atstovybės (JA) sudarymo. Kas tai yra ir kaip sekasi šiam VMU darbuotojus atstovaujamajam organui, pakalbinome Jungtinės atstovybės įgaliotinių vadovę, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkę Dianą Raitelaitienę.
Kokie šios profesinių sąjungų Jungtinės atstovybės sudarymo ir veiklos principai?
VMU veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė – tai išeitis iš susiklosčiusios situacijos, kai į vieną darbdavį buvo apjungta 43 įmonės, kur beveik visose veikė savarankiškos profesinės sąjungos – juridiniai vienetai. Susitarimą dėl JA sudarymo šiuo metu yra pasirašiusios 30 VMU veikiančių profesinių sąjungų ir LMPF, kurios tiesioginėje narystėje taip pat yra pavienių profesinės sąjungos narių, dirbančių VMU. Susitarimas dėl JA sudarytas realizuojant profesinių sąjungų siekį veikti kartu įgyvendinant socialinės partnerystės principus darbdavio lygmeniu bei sukurti prielaidas vieningam darbuotojų atstovavimui ir bendros pozicijos formavimui. JA – kolektyvinis organas, kurį šiuo metu sudaro 10 įgaliotinių.
Kaip apibūdintumėte VĮ VMU veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės vaidmenį VMU priimant sprendimus darbuotojų klausimais?
VMU profesinės sąjungos šiuo susitarimu dalį funkcijų pavedė JA įgaliotiniams, t. y. jas atstovauti rengiant ir pasirašant įmonės kolektyvinę sutartį bei jos pakeitimus, derinant įmonės struktūros pakeitimus, darbo vietų optimizavimą, grupės darbuotojų būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimus, įmonės darbo užmokesčio sistemą ar jos pakeitimus, įmonės pelno rezervo darbuotojų kultūriniams, sporto, ugdymo tikslams panaudojimą bei dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose dėl įmonės vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar keitimo, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įmonės mastu, grupės darbuotojų atleidimo atveju, verslo perdavimo (reorganizacijos) atveju bei kitais svarbiais visiems įmonės darbuotojams klausimais. Apie savo veiklą susitarime dalyvaujančias profesines sąjungas JA privalo nuolat informuoti elektroniniais laiškais, LMPF tinklapyje, LMPF FB paskyroje ir LMPF tarybos posėdžiuose, tartis su jomis priimant sprendimus.
Noriu akcentuoti, kad JA įgaliotiniai dirba visuomeniniais pagrindais, be jokio finansinio atlygio ir materialinės naudos, tam skirdami daug asmeninio laiko. Tenka gilinantis į teisės aktus, konsultuotis su specialistais teikiant kvalifikuotus siūlymus derinamiems dokumentams ir tvarkoms, kad VMU priimami sprendimai ar vidaus teisės aktai būtų teisingi bei naudingi tiek įmonei, tiek jos darbuotojams. Tai – savotiška neatlygintina keleto žmonių savanorystė vardan visų įmonės darbuotojų gerovės, už kurią tiems žmonėms reikėtų tarti nuoširdų ačiū.
Kokius drauge su VMU administracija nuveiktus darbus išskirtumėte kaip svarbiausius?
Reikšmingiausias JA ir VMU administracijos bendras darbas – 2018 metų pabaigoje pasirašyta VMU Kolektyvinė sutartis. Tai labai svarbus bei socialiai atsakingas dokumentas, kuriame susitarta dėl papildomų lengvatų darbuotojams, įskaitant finansinę paramą ir skatinimą bei kitas nuostatas, geresnes nei numato LR teisės aktai. Įmonės Kolektyvinės sutarties galiojimas kitais metais baigsis. Reikės pasirašyti naują sutartį arba tartis dėl esamos pratęsimo. Tikime, kad dabartinė VMU vadovybė ne tik išlaikys esamą socialiai orientuotą kryptį, bet įgalins ir naujų paskatų darbuotojams, ugdant jų lojalumą įmonei. Prie kitų svarbesnių darbų priskirtume paskutiniais metais pasiektą bazinių atlygių ir vienetinių įkainių didinimą, pareiginių nuostatų atnaujinimą, išgryninant darbuotojų funkcijas bei suvienodinant įvairius veiklos procesus.
Šio momento pagrindiniai darbai – kiek įmanoma teisiškai ir socialiai teisingesnės VMU girininkijų, buhalterinės apskaitos ir viešųjų pirkimų skyrių pertvarkos, gerokai vėluojančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklos pradžia bei eilė kitų einamų darbų, dėl kurių JA su įmonės vadovybe bendrauja nuolat. Artimoje ateityje būtina tobulinti šiuo metu VMU taikomą darbo užmokesčio sistemą, mažinti atlyginimų atskirtį tarp regioninių padalinių specialistų ir VMU centrinės administracijos darbuotojų. Norėtųsi, kad vadovybė labiau vertintų regioninių padalinių darbuotojų veiklą, didelius jų darbo krūvius bei indėlį į galutinį įmonės rezultatą.
Kaip vertinate VMU kaip darbdavį sprendimų priėmimo operatyvumo, bendravimo lankstumo ir panašiais aspektais?
VMU – valstybės valdoma įmonė, kurios tikslas – ne tik pelnas. Viena iš VMU deklaruojamų misijų – būti stabiliu ir patikimu darbdaviu visuose Lietuvos regionuose, pas kurį kiekvienas darbuotojas yra gerbiamas, vertinamas, jam tinkamai atlyginama už jo darbą, siekiama suburti stabilų darbuotojų kolektyvą. Tenka konstatuoti, kad pasirinkta darbo vietų optimizavimo kryptis, nuolat mažinant darbuotojų skaičių periferijose ir atitinkamai didinant darbo krūvius liekantiems, ne visada proporcingai įvertinama atlygio prasme. Įvertinus įmonės dydį, jos reikšmingumą Lietuvai ir gaunamas pajamas, norėtųsi, kad VMU atlyginimų mediana neatsiliktų nuo šalies vidurkio bei konkuruotų su privačiame miškininkystės sektoriuje mokamu darbo užmokesčiu. Tai įgyvendinus išsispręstų kvalifikuotų jaunų darbuotojų, tiek specialistų, tiek darbininkų, pritraukimas net į atokiausius įmonės regioninius padalinius.
Taip pat norėtųsi, kad JA turėtų galimybę dalyvauti visuose veiklos optimizavimo sprendimų procesų etapuose, ypač pradiniuose, o ne vien tik galutinėje derinimo stadijoje. Taip būtų išvengiama nesusipratimų, skirtingo teisės normų traktavimo, procesai vyktų operatyviau. Norėtume, kad darbuotojų atstovai turėtų daugiau informacijos apie įmonės pelno rezervo, skirto darbuotojų kultūros, sporto ir ugdymo tikslams panaudojimo planavimą bei faktišką įgyvendinimą, kaip tai numatyta Kolektyvinėje sutartyje. Dar norėtųsi pozityvesnio požiūrio į pačias profesines sąjungas, jų atstovus. Įmonės vadovybė su jungtinės atstovybės derybininkais bendrauja kaip su lygiaverčiais partneriais, tačiau dalies vidurinės grandies vadovų požiūris tiek į profsąjungiečius, tiek į jų veiklą yra skeptiškas.
Profsąjunginį darbą VMU galiu palyginti su savo asmenine patirtimi daug metų dirbant profesinės sąjungos pirmininke AB ,,Grigeo“. Tiesioginis darbas toje įmonėje ir asmeninė patirtis paneigė visuomenėje vyraujantį skeptišką požiūrį į socialinį dialogą privačiame versle. Vadovybės požiūris į profesines sąjungas ir pačius darbuotojus buvusioje darbovietėje buvo ir yra labai pozityvus. Vadovybė su profesine sąjunga tariasi visais klausimais kurie yra aktualūs darbuotojams. Susitarta dėl motyvuojančios darbo užmokesčio sistemos, papildomų naudų, ypač didelis dėmesys skiriamas darbuotojų saugai ir sveikatai, teisės aktų derinimas paprastesnis ir operatyvesnis.
Gerąja socialinio dialogo patirtimi su miškininkų profesinėmis sąjungomis nuolat dalinasi mūsų partneriai – Skandinavijos šalių profsąjungos. Šiandien dienai galima tik pavydėti danams, norvegams ir švedams jų kolektyvinių sutarčių turinio, darbdavių darbuotojams taikomų sveikatingumo, paramos jaunoms šeimoms ir kitų programų. VMU vadovybė ir joje veikiančios profesinės sąjungos turėtume išsikelti bendrą siekį, kad VMU taptų viena iš socialiai atsakingiausių įmonių šalyje. Tam tikrai turime puikius žmogiškuosius išteklius ir finansines galimybes.