20 Oct LPSK prezidento prašo vetuoti Seimo priimtą įstatymą
Spalio 19 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama vetuoti tą pačią dieną Seimo priimtus Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
LPSK nuomone, įstatymu įtvirtinamas teisinis reguliavimas yra ydingas, neatitinkantis aukštų žmogaus teisėms keliamų standartų reikalavimų, o jo priėmimo procesas iš esmės pažeidžia socialinio dialogo principus.
Įsigaliojus įstatymui, visais teisiniais pagrindais dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų. LPSK atkreipia dėmesį, kad tai yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia nebūtina ir neproporcinga prievarta pažeidžia žmogaus teises, skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą.
LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius, neproporcingus, keliančius painiavą jau galiojančiame teisiniame reguliavime. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSSĮ) nustato privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, kurie apmokami darbdavio lėšomis. Tuo tarpu galiojanti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo redakcija nustato taisykles, kaip reikia elgtis, siekiant sustabdyti viruso plitimą visuomenėje ir darbo vietoje. Įstatymu sumaišomi du teisiniai reguliavimai, t.y. darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai dėl grėsmės užsikrėsti ir užkrėsti kitus virusu darbo vietoje bei visuomenės sveikatos ir saugumo klausimas. Šiuos du teisinius reguliavimus būtina atsieti ir palikti reguliuoti atskiriems įstatymams, t.y. nustatant vienas taisykles, taikomas darbo santykių kontekste, kitokias – viešajame gyvenime. Palikus tokį įstatymą, koks jis yra priimtas, jis sukels teisės normų koliziją, prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo bei nepasitikėjimo skatinimo.
Rašte Prezidentūrai LPSK taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant teisinį reguliavimą buvo pažeisti trišalio socialinio dialogo principai: į diskusijų procesą nebuvo įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovai, o Vyriausybė vienašališkai priėmė sprendimą nefinansuoti periodinio testavimo iš valstybės biudžeto lėšų ir pateikė Seimui įstatymo projektą.
LPSK informacija