Mobingas: patarimai, kaip jį nustatyti, įrodyti ir išvengti

Mobingo ar psichologinio smurto darbe sąvokos nėra detaliai sureglamentuotos Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose. Tačiau, kaip pasireiškia mobingas, galima suprasti iš kompleksiškai taikomų teisės normų, valstybės institucijų išaiškinimų, mokslininkų atliktų tyrimų bei kitos literatūros. Šiame straipsnyje, remdamiesi VDI konsultacijomis, trumpai apžvelgsime psichologinio smurto darbe pasireiškimo situacijas.

Mobingo pasireiškimas

Kaip nurodo VDI savo rašte, mobingas pasireiškia nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją. Šiuo elgesiu pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ir psichologinė gerovė, mažinamas darbuotojo produktyvumas ir pasitenkinimas darbu. Mobingą gali taikyti tiek vienas darbuotojas, tiek ir darbuotojų grupė.

Dažniausiai mobingas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, priekabiavimu, grasinimais, nepagrįsta žeminančia kritika, agresija, kitokiu viešu darbuotojo žeminimu. Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia daugiau nei viena elgesio forma. Taip pat mobingas gali pasireikšti neatsižvelgiant į pareigas, darbo vietą, įmonės dydį, veiklos sritį, darbo santykių formą ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį, kad psichologinis smurtas gali persikelti ir į skaitmeninę erdvę, socialinius tinklus ir kitas elektroninio komunikavimo priemones.

Svarbu tai, kad ne visada tam tikras elgesys bus laikomas psichologiniu smurtu prieš darbuotoją. Esminis požymis, atskiriantis mobingą nuo kitų veiksmų, tai prievartą taikančio asmens siekis psichologiškai dominuoti prieš kitą asmenį. Todėl, tarkime, darbuotojui reiškiama konstruktyvi kritika, veiklos vertinimas, reikalavimas laikytis vidinių teisės aktų, įvairios diskusijos ir kiti veiksmai negali būti laikomi psichologiniu smurtu prieš darbuotoją.

Darbo kodekso 30 str. nustato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Tačiau atitinkamai iš Darbo kodekso ir kitų teisės aktų kyla taip pat ir darbuotojo pareiga laikytis teisės aktų ir teisėtų darbdavio reikalavimų, kad nebūtų sukuriama priešiška darbo aplinka ir pagrindas psichologiniam smurtui atsirasti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mobingo įrodinėjimas turi nemažai specifikos, nes dažniausiai pateikiami subjektyvūs asmenų vertinimai. Todėl ginčo šalims reikėtų rinkti ir kitus įrodymus, kaip įvairius dokumentus, susirašinėjimus, nuotraukas, pasitelkti liudininkus.

Žinoma, prieš pradedant ginčą rekomenduojama, jei yra galimybė, visus nesutarimus išspręsti organizacijos viduje, kreiptis į atsakingus darbuotojus, kalbėtis. Nepavykus ar negalint to padaryti, reikia kreiptis į atsakingas institucijas.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/