13 Apr Teisingas informavimas darbo santykiuose: ką turime atskleisti?
Teisingas informavimas darbo santykiuose yra viena iš svarbiausių Darbo kodekso nuostatų siekiant apginti savo teises, pasinaudoti kodekso teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo kodekso 25 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
Teisingas informavimas darbo santykiuose: kokia tai informacija?
Darbo kodeksas nustato pareigą darbo santykių šalims laiku pranešti informaciją, turinčią ar turėsiančią įtakos darbo sutarties vykdymui. Tai informacija apie darbuotojo sveikatos būklę, šeiminę padėtį, dalyvavimą profsąjungose, darbą kitose įmonėse ir pan.
Šią informaciją atskleisti darbdaviui yra svarbu, nes Darbo kodekse numatytos tam tikros specialios nuostatos, kaip turi būti vykdomos darbo sutartys. Pavyzdžiui, darbdaviui yra svarbi informacija, jei darbuotojas dirba pas kitą darbdavį, kad būtų užtikrinami darbuotojo minimalaus poilsio reikalavimai. Jei darbuotojas augina vaikus, Darbo kodeksas numato papildomas apsaugos priemones tokiems darbuotojams – ilgesnes atostogas, galimybę pasirinkti atostogų laikotarpį.
Informacija apie darbuotojo sveikatos būklę turi įtakos darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymui. Taip pat numato didesnę apsaugą nutraukiant darbo santykius su tokiais darbuotojais. Papildomos apsaugos numatomos ir darbuotojams, kurie yra profsąjungų nariai.
Todėl jei darbuotojas darbdaviui nepraneša apie tokias svarbias aplinkybes, vėliau gali būti sudėtinga apginti savo teises ir pritaikyti Darbo kodekse numatytas apsaugos priemones.
Kaip pateikiama svarbi informacija?
Minėta informacija, turinti įtakos darbo santykiams, turi būti teikiama raštu. Darbo kodekse nuostata, kad informacija teikiama raštu, apima tiek rašytinių dokumentų įteikimą, tiek ir komunikavimą elektroninėmis priemonėmis. Jei pateikiamas rašytinis dokumentas, tai jo įteikimo faktas dažniausiai patvirtinamas parašu arba surašomas patvirtinimo aktas, kuris taip pat pasirašomas. Tinka ir kiti įteikimą patvirtinantys dokumentai.
Jei informacija teikiama elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, turi būti galima perskaityti informacijos turinį, nustatyti informacijos siuntėją, siuntimo laiką ir pan. Taip pat elektroninėmis priemonėmis siunčiamą informaciją turime galėti išsaugoti ta forma, kuria gavome. Tačiau visais atvejais būtina žiūrėti, kokia elektroninių dokumentų įteikimo tvarka nustatyta vidaus taisyklėse.
Svarbu, kad, siekdami pasinaudoti Darbo kodekso teikiamomis apsaugos priemonėmis, taip pat išvengti nereikalingų ginčų, darbuotojas ir darbdavys turėtų pagal visus Darbo kodekso reikalavimus dalytis visa svarbia informacija, turinčia įtakos darbo santykiams.
Daugiau informacijos: https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/